Infekcijos lemiama neutropenija

Ligos aprašymas

Infekcijos lemiama neutropenija yra būklė, kai dėl infekcijos sumažėja neutrofilų kiekis kraujyje. Neutrofilai yra svarbiausia baltųjų kraujo ląstelių rūšis, kuri yra atsakinga už kūno apsaugą nuo bakterinių ir grybelių infekcijų. Kai jų skaičius smarkiai sumažėja, organizmas tampa itin jautrus infekcijoms. Ši būklė dažniausiai pasireiškia kaip infekcijos pasekmė arba kaip šalutinis tam tikrų infekcinių ligų poveikis. Neutropenija gali būti laikina arba lėtinė, o jos laipsnis gali skirtis nuo lengvo iki sunkaus, priklausomai nuo neutrofilų skaičiaus kraujyje.

Infekcijos lemiama neutropenija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau ji ypač pavojinga kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema.

Ligos priežastys

Infekcijos lemiama neutropenija dažniausiai kyla dėl tam tikrų infekcijų arba infekcijos gydymo procesų, kurie neigiamai veikia neutrofilų gamybą arba skatina jų irimą.

  • Virusinės infekcijos: Kai kurios virusinės infekcijos, pvz., Epstein-Barr virusas (EBV), gripo virusas, citomegalo virusas (CMV), ŽIV, gali sukelti neutrofilų kiekio sumažėjimą.
  • Bakterinės infekcijos: Tam tikros bakterinės infekcijos taip pat gali paveikti kaulų čiulpų funkciją, sumažinant neutrofilų gamybą.
  • Sepsis: Sunki infekcija, plintanti visame kūne, gali sunaikinti neutrofilus ir sukelti neutropeniją.
  • Vaistų poveikis: Tam tikri antibiotikai ar antivirusiniai vaistai, vartojami infekcijų gydymui, gali slopinti kaulų čiulpų funkciją ir sumažinti neutrofilų gamybą.
  • Imuninės reakcijos: Kai kuriais atvejais infekcijos metu imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš neutrofilus, todėl jie sunaikinami.
  • Autoimuninės ligos: Autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė, gali prisidėti prie neutropenijos atsiradimo, ypač jei liga paūmėja dėl infekcijos.

Ligos simptomai

Neutropenija dažnai neturi specifinių simptomų, tačiau ji žymiai padidina infekcijų riziką. Dėl mažo neutrofilų kiekio organizmas tampa itin pažeidžiamas įvairioms infekcijoms, ir šios infekcijos gali tapti sunkios arba gyvybei pavojingos.

  • Karščiavimas: Vienas iš pagrindinių neutropenijos simptomų yra staigus karščiavimas, kuris gali rodyti infekciją.
  • Dažnos infekcijos: Asmenys, sergantys neutropenija, dažniau serga infekcijomis, ypač bakterinėmis ir grybelinėmis.
  • Odos bėrimai: Infekcijos gali sukelti odos bėrimus ar opos.
  • Kraujavimo polinkis: Dėl silpnos imuninės sistemos gali atsirasti kraujavimo polinkis.
  • Silpnumas ir nuovargis: Kadangi organizmas kovoja su infekcijomis, žmogus gali jaustis itin silpnas ir nuvargęs.
  • Burnos opos: Dažnos infekcijos gali atsirasti burnos ertmėje, dėl ko susidaro opos ar paraudimai.

Ligos klasifikacijos

Infekcijos lemiama neutropenija yra klasifikuojama pagal neutrofilų kiekį kraujyje ir būklės sunkumą.

  • Lengva neutropenija: Kai neutrofilų skaičius yra tarp 1000 ir 1500 ląstelių viename mikrolitre kraujo. Pacientai gali būti jautresni infekcijoms, tačiau dažniausiai jos yra lengvos.
  • Vidutinė neutropenija: Neutrofilų skaičius yra tarp 500 ir 1000 ląstelių viename mikrolitre kraujo. Infekcijų rizika tampa daug didesnė.
  • Sunkioji neutropenija: Neutrofilų skaičius mažesnis nei 500 ląstelių viename mikrolitre kraujo. Ši būklė yra itin pavojinga, nes organizmas beveik negali apsiginti nuo infekcijų.

Ligos diagnostika

Diagnozuojant neutropeniją, labai svarbu nustatyti neutrofilų kiekį kraujyje ir išsiaiškinti, ar būklė atsirado dėl infekcijos. Diagnostika apima laboratorinius tyrimus ir fizinę apžiūrą.

  • Kraujo tyrimai: Pilnas kraujo tyrimas (CBC) naudojamas neutrofilų skaičiui nustatyti. Tai leidžia gydytojams įvertinti neutropenijos laipsnį ir bendrą kraujo būklę.
  • Kaulų čiulpų biopsija: Jei neutropenija yra sunki ir priežastis neaiški, gali prireikti atlikti kaulų čiulpų biopsiją, kad būtų įvertinta neutrofilų gamyba.
  • Infekcijos šaltinio nustatymas: Atliekami papildomi tyrimai, pvz., kraujo, šlapimo ir kitų kūno skysčių kultūros, siekiant nustatyti infekcijos šaltinį.
  • Autoimuniniai tyrimai: Jei įtariama, kad neutropenija gali būti susijusi su autoimuninėmis ligomis, atliekami autoimuninių antikūnų tyrimai.

Ligos gydymas ir vaistai

Infekcijos lemiama neutropenija reikalauja sudėtingo gydymo, nes būtina ne tik spręsti neutropenijos priežastį, bet ir apsaugoti organizmą nuo infekcijų.

  • Antibiotikų terapija: Jei nustatoma bakterinė infekcija, skiriami plataus spektro antibiotikai, siekiant apsaugoti pacientą nuo galimai sunkių infekcijų.
  • Antivirusiniai ir priešgrybeliniai vaistai: Jei infekciją sukėlė virusai ar grybeliai, gydymas pritaikomas atsižvelgiant į patogeno rūšį.
  • G-CSF (granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius): Šis vaistas skatina kaulų čiulpus gaminti daugiau neutrofilų ir dažnai naudojamas siekiant atstatyti jų kiekį organizme.
  • Imuninę sistemą slopinantys vaistai: Jei neutropenija sukelta autoimuninės reakcijos, gali būti naudojami imunosupresantai ar kortikosteroidai, siekiant sumažinti imuninės sistemos aktyvumą.
  • Kraujo perpylimas: Esant sunkiems atvejams, kai yra reikšminga infekcijos rizika ir neutrofilų kiekis yra labai mažas, gali būti svarstomas leukocitų perpylimas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors infekcijos lemiama neutropenija yra rimta būklė, kuri reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir skatinti organizmo atsparumą infekcijoms.

  • Ežiuolės ekstraktas: Ežiuolė dažnai naudojama kaip natūralus imuninės sistemos stiprintojas ir gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis.
  • Česnakas: Česnakas turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, o jo vartojimas gali padėti sumažinti infekcijų riziką.
  • Vitaminas C: Šis vitaminas padeda stiprinti imuninę sistemą, skatina baltųjų kraujo kūnelių veiklą ir gali padėti organizmui atsigauti po infekcijų.
  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug antioksidantų (vaisiai, daržovės, riešutai), gali padėti stiprinti imunitetą ir pagerinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.

Prevencija

Infekcijos lemiamos neutropenijos prevencija susideda iš tam tikrų priemonių, kurios padeda sumažinti infekcijų riziką ir stiprinti organizmo imuninę sistemą.

  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Stebint bendrą sveikatos būklę, galima laiku pastebėti besivystančią infekciją ar neutropeniją ir imtis prevencinių veiksmų.
  • Imuniteto stiprinimas: Sveikas gyvenimo būdas, reguliari mankšta, subalansuota mityba ir pakankamas poilsis padeda stiprinti imuninę sistemą.
  • Infekcijų kontrolė: Asmenys, kuriems diagnozuota neutropenija, turėtų vengti žmonių, sergančių infekcinėmis ligomis, laikytis rankų higienos ir vengti potencialiai užkrėstų vietų.
  • Vakcinacija: Kai kurios infekcijos gali būti užkirstos kelias per vakcinaciją, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimų skiepų.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21058-neutropenia
  2. https://www.uptodate.com/contents/infectious-causes-of-neutropenia
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK507702/

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)