Gleivinių pažeidimas

Kas yra gleivinių pažeidimas?

Gleivinių pažeidimas – tai būklė, kai dėl įvairių priežasčių pažeidžiamas gleivinės audinys, kuris dengia vidaus organus ir ertmes, pavyzdžiui, burną, nosį, kvėpavimo ir virškinimo takus, šlapimo takus. Gleivinės apsaugo vidinius organus nuo infekcijų, cheminių medžiagų ir mechaninio dirginimo, todėl jų pažeidimas gali sukelti skausmą, diskomfortą, uždegimą ir didesnę infekcijos riziką. Gleivinės pažeidimai gali būti įvairaus laipsnio – nuo nedidelių įtrūkimų iki didesnių opų ar erozijų.

Galimos gleivinių pažeidimo priežastys

Gleivinių pažeidimai gali atsirasti dėl įvairių veiksnių:

• Fiziniai pažeidimai: Mechaninis dirginimas ar trauma gali pažeisti gleivinę, pvz., kieti maisto produktai, netinkamos protezų formos ar netinkamas medicininių prietaisų naudojimas.
• Cheminiai dirgikliai: Stiprios rūgštys, šarmai, alkoholis ar tam tikri vaistai (pvz., aspirinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali dirginti ir pažeisti gleivinę.
• Infekcijos: Virusinės (pvz., herpes), bakterinės (pvz., streptokokai) ar grybelinės (pvz., Candida) infekcijos gali pažeisti gleivinę, sukelti opas, paraudimą ir uždegimą.
• Autoimuninės ligos: Tokios ligos kaip opinis kolitas, Krono liga ar Behceto sindromas gali sukelti lėtinius gleivinės pažeidimus ir opas.
• Alerginės reakcijos: Tam tikri maisto produktai ar cheminės medžiagos gali sukelti alergines reakcijas, kurios sukelia gleivinės uždegimą ir pažeidimus.
• Gastroezofaginis refliuksas (GERL): Kai skrandžio rūgštis kyla į stemplę, ji dirgina stemplės gleivinę ir gali sukelti opas ir erozijas.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Sutrikus imuninės sistemos veiklai (pvz., dėl ŽIV ar chemoterapijos), gleivinės tampa jautresnės infekcijoms ir pažeidimams.
• Vitaminų ir mineralų trūkumas: Kai kurių vitaminų (pvz., vitamino C, B grupės vitaminų) ir mineralų trūkumas gali lemti gleivinės silpnumą ir padidinti jos pažeidimo riziką.

Kokie yra gleivinių pažeidimo simptomai?

Gleivinių pažeidimų simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo vietos ir priežasties:

• Paraudimas ir patinimas: Pažeista gleivinė dažnai būna paraudusi ir patinusi.
• Skausmas ir deginimas: Dažnai juntamas skausmas ar deginimo pojūtis, ypač valgant, geriant arba kalbant (jei pažeista burnos gleivinė).
• Opos ir įtrūkimai: Pažeidimų vietoje gali atsirasti opos, erozijos ar įtrūkimai.
• Kraujavimas: Kai kuriais atvejais gleivinė gali kraujuoti, ypač esant opoms ar įtrūkimams.
• Niežėjimas ir dirginimas: Kai kurios gleivinės infekcijos gali sukelti niežulį ar intensyvų dirginimą.
• Patinę limfmazgiai: Pažeidus gleivinę dėl infekcijos, gali padidėti limfmazgiai šalia pažeistos vietos.
• Sunkumas ryjant: Jei pažeidimas yra stemplės ar gerklės srityje, gali būti sunku ryti.

Ką daryti, jei pastebite gleivinės pažeidimą?

Jei pastebėjote gleivinės pažeidimo simptomus, šie patarimai gali padėti sumažinti diskomfortą ir užkirsti kelią infekcijai:

• Laikykitės higienos: Burnos, nosies ar kitų gleivinių pažeidimų atveju palaikykite gerą higieną, kad sumažintumėte infekcijos riziką.
• Venkite dirgiklių: Stenkitės vengti aštraus, rūgštaus ar sūraus maisto, alkoholio ir rūkymo, kurie gali dar labiau dirginti gleivinę.
• Drėkinimas: Gerkite pakankamai vandens ir, jei reikia, naudokite specialius drėkinančius skalavimo skysčius burnai ar nosies gleivinei.
• Antiseptikai ir vietiniai gydomieji preparatai: Naudokite antiseptinius skalavimo skysčius, kurie gali padėti sumažinti infekcijos riziką, ypač jei pažeidimas yra burnoje.
• Vaistai nuo skausmo: Jei gleivinės pažeidimas yra skausmingas, galite naudoti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (pvz., ibuprofeną), tačiau svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamo vartojimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Pažeidimai nepraeina arba blogėja per kelias dienas.
• Jaučiate stiprų skausmą, deginimą, kraujavimą ar patinimą.
• Atsiranda kitų simptomų, pvz., karščiavimas, stiprus nuovargis, svorio kritimas ar patinę limfmazgiai.
• Dažnai atsiranda opų ar erozijų burnoje, skrandyje, stemplėje ar kitose gleivinės srityse.

Gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, endoskopiją, biopsiją ar kraujo tyrimus, kad nustatytų tikslią priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.