Stemplės venų mazgai

Ligos aprašymas

Stemplės venų mazgai, dar vadinami stemplės varikoze, yra išsiplėtusios stemplės venos, kurios atsiranda dėl padidėjusio slėgio portinėje venų sistemoje, dažniausiai dėl kepenų cirozės. Šie išsiplėtę veniniai mazgai gali plyšti ir sukelti pavojingą gyvybei kraujavimą, kuris gali būti sunkiai sustabdomas. Stemplės venų mazgai dažniausiai atsiranda stemplės apatinėje dalyje, tačiau gali išplisti ir į viršutinę skrandžio dalį. Tai yra dažna ir rimta portinės hipertenzijos komplikacija, kai sutrinka kraujo pratekėjimas per kepenis.

Ligos priežastis

Stemplės venų mazgų pagrindinė priežastis yra portinė hipertenzija, t.y., padidėjęs spaudimas portinėje venų sistemoje. Dažniausiai šis slėgio padidėjimas atsiranda dėl kepenų cirozės arba kitų kepenų ligų. Kai kraujas negali tinkamai tekėti per kepenis, jis ieško kitų kelių, kaip pasiekti sisteminę kraujotaką, todėl venos aplink stemplę plečiasi ir tampa silpnos bei pažeidžiamos. Pagrindiniai veiksniai, sukeliantys portinę hipertenziją ir stemplės venų mazgus, yra šie:

  • Kepenų cirozė: Pagrindinė portinės hipertenzijos ir stemplės varikozės priežastis. Kepenų pažeidimas dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, lėtinių virusinių hepatitų (ypač hepatito B ir C) ar nealkoholinės riebalinės kepenų ligos gali sukelti cirozę.
  • Kraujo krešuliai: Krešuliai kepenų ar portinėje venoje taip pat gali sutrikdyti kraujo tekėjimą ir sukelti portinę hipertenziją.
  • Schistosomatozė: Tropinė parazitinė infekcija, kuri sukelia portinės venos užsikimšimą.
  • Širdies nepakankamumas: Kai širdis negali tinkamai išstumti kraujo, tai gali sukelti kraujo užsistovėjimą kepenyse, sukeldamas venų spaudimą.

Ligos simptomai

Stemplės venų mazgai dažnai nesukelia simptomų tol, kol venos nepradeda kraujuoti. Tačiau jei atsiranda kraujavimas, simptomai gali būti labai pavojingi ir netgi gyvybei grėsmingi. Dažniausiai pastebimi šie simptomai:

  • Kraujavimas iš virškinamojo trakto: Staigus ir didelis kraujavimas, pasireiškiantis krauju vėmaluose (hematemezė) arba juodomis, dervingomis išmatomis (melena).
  • Svaigimas ir silpnumas: Dėl reikšmingo kraujo netekimo gali atsirasti svaigimas, alpimas ar stiprus silpnumas.
  • Šokas: Sunkus kraujavimas gali sukelti hipovoleminį šoką – būklę, kai kraujospūdis stipriai sumažėja ir organizmui trūksta kraujo, kad tinkamai aprūpintų organus.
  • Geltonumas (gelta): Jei priežastis yra kepenų liga, pacientas gali turėti geltą – odos ir akių pageltimą.
  • Ascitas: Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje gali būti susijęs su kepenų ciroze, kuri lemia stemplės venų mazgus.

Ligos klasifikacija

Stemplės venų mazgai gali būti klasifikuojami pagal jų dydį, kraujavimo riziką ir venų struktūros būklę.

  • Nedideli stemplės venų mazgai: Paprastai mažos venos, kurių kraujavimo rizika yra nedidelė, tačiau jos gali progresuoti ir tapti didesnės.
  • Vidutinio dydžio stemplės venų mazgai: Venos, kurios jau yra didesnės ir turi vidutinę kraujavimo riziką.
  • Dideli stemplės venų mazgai: Labai padidėjusios venos, kurios yra labai pažeidžiamos ir turi didelę kraujavimo riziką. Tokiu atveju reikalinga skubi medicininė intervencija.

Ligos diagnostika

Stemplės venų mazgų diagnostika paprastai atliekama, siekiant įvertinti mazgų buvimą, dydį ir kraujavimo riziką. Dažniausiai naudojami šie tyrimai:

  • Endoskopija: Virškinimo trakto endoskopija yra pagrindinis diagnostikos metodas, leidžiantis tiesiogiai pamatyti stemplės venas, nustatyti jų dydį ir kraujavimo riziką. Endoskopijos metu taip pat galima atlikti tam tikras procedūras, kad būtų užkirstas kelias kraujavimui.
  • Ultragarsinis tyrimas: Kepenų ir kraujotakos sistemos ultragarso tyrimas (doplerografija) gali padėti įvertinti portinės hipertenzijos mastą ir portinės venos kraujo srautą.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): KT skenavimas gali padėti vizualizuoti kepenų struktūrą ir kraujagyslių būklę, ypač jei įtariama portinė hipertenzija.
  • Kraujo tyrimai: Hemoglobino, krešėjimo rodiklių ir kepenų funkcijos rodiklių tyrimai gali padėti nustatyti kepenų pažeidimo laipsnį ir kraujo netekimo mastą.

Ligos gydymas ir vaistai

Stemplės venų mazgų gydymas siekia išvengti kraujavimo ir kontroliuoti portinę hipertenziją. Jei atsiranda kraujavimas, gydymas turi būti atliekamas skubiai.

  • Vaistai:
    • Vazokonstriktoriai: Tokie vaistai kaip terlipresinas arba somatostatinas padeda sumažinti portinės hipertenzijos spaudimą ir sumažinti kraujavimo riziką.
    • Beta adrenoblokatoriai: Šie vaistai (pvz., propranololis) gali sumažinti spaudimą portinėje sistemoje ir taip sumažinti kraujavimo riziką.
    • Antibiotikai: Jei atsiranda kraujavimas, dažnai skiriami antibiotikai, nes padidėja infekcijų rizika.
  • Endoskopinės procedūros:
    • Endoskopinė skleroterapija: Į veną švirkščiami specialūs tirpalai, kurie sukelia venos uždarymą ir stabdo kraujavimą.
    • Endoskopinis guminių juostų naudojimas (ligavimas): Tai procedūra, kai venos aplinkui stemplę uždedamos mažos gumos juostos, kad būtų sustabdytas kraujavimas ir venos nebūtų tokios pažeidžiamos.
  • Chirurginis gydymas:
    • Portosisteminės šunto operacija: Jei kiti metodai nesėkmingi, chirurgija gali būti atliekama siekiant nukreipti kraujotaką nuo portinės sistemos, kad būtų sumažintas slėgis stemplės venose.
    • Kepenų transplantacija: Jei stemplės venų mazgų priežastis yra kepenų cirozė ir kepenys yra labai pažeistos, gali būti svarstoma kepenų transplantacija.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tam tikros natūralios priemonės gali padėti palaikyti kepenų sveikatą ir pagerinti kraujagyslių būklę.

  • Pieno usnis: Šis augalas gali padėti palaikyti kepenų sveikatą ir apsaugoti kepenis nuo tolesnio pažeidimo.
  • Dilgėlių arbata: Dilgėlės gali turėti priešuždegiminių savybių ir padėti sustiprinti kraujotaką.
  • Sveika mityba: Mažai druskos turinti mityba gali sumažinti spaudimą venoms ir padėti sumažinti skysčių kaupimąsi organizme.
  • Alkoholio vengimas: Visiškas alkoholio atsisakymas yra esminė prevencijos priemonė žmonėms, kuriems diagnozuoti stemplės venų mazgai, nes alkoholis stipriai pažeidžia kepenis.

Prevencija

Stemplės venų mazgų prevencija daugiausia grindžiama kepenų sveikatos palaikymu ir portinės hipertenzijos rizikos mažinimu.

  • Alkoholio vengimas: Svarbiausia prevencinė priemonė yra vengti alkoholio vartojimo, ypač jei jau diagnozuota kepenų liga.
  • Kepenų funkcijos stebėjimas: Ankstyvas kepenų ligų diagnozavimas ir gydymas gali padėti sumažinti portinės hipertenzijos ir stemplės venų mazgų riziką.
  • Reguliarus medicininis stebėjimas: Žmonėms, sergantiems kepenų ligomis, svarbu reguliariai atlikti tyrimus, kad būtų galima anksti nustatyti stemplės venų mazgus ir užkirsti kelią kraujavimui.
  • Sveika mityba: Subalansuota ir kepenų sveikatą palaikanti mityba gali padėti sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.kenhub.com/en/library/anatomy/neurovascular-supply-and-lymphatic-drainage-of-the-esophagus,
  2. https://teachmeanatomy.info/abdomen/gi-tract/oesophagus/
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6267772/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)