Sunkus kombinuotas imunodeficitas

Ligos aprašymas

Sunkus kombinuotas imunodeficitas (SKID) yra reta, tačiau labai sunki įgimta imuninės sistemos liga, kurią sukelia įvairių genų mutacijos, lemiančios reikšmingą imuninės sistemos funkcijos sutrikimą. Dėl šios būklės paciento organizmas negali tinkamai kovoti su infekcijomis, nes pažeidžiamos ir T, ir B limfocitų (pagrindinės imuninės sistemos ląstelės) funkcijos. SKID yra viena iš sunkiausių imunodeficito formų, dėl kurios net nedidelės infekcijos gali būti pavojingos gyvybei. Liga dažniausiai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo mėnesiais arba metais. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini, kad būtų išvengta sunkių komplikacijų ir mirties.

Ligos priežastys

Sunkų kombinuotą imunodeficitą sukelia genetinės mutacijos, kurios sutrikdo T ir B limfocitų vystymąsi ir funkcijas. Šios mutacijos gali būti paveldimos arba atsirasti spontaniškai:

  • Genetinės mutacijos: SKID gali sukelti daugiau nei keliolika skirtingų genetinių mutacijų. Dažniausiai pasitaikančios yra šios:
    • IL2RG geno mutacijos: X susietos SKID formos priežastis, dėl kurios susidaro pažeistas bendras gama grandinės receptorius (γc), būtinas T ląstelių vystymuisi. Tai yra dažniausia SKID forma ir ji dažniau pasireiškia berniukams.
    • ADA (adenozino deaminazės) geno mutacijos: Sukelia fermento adenozino deaminazės trūkumą, dėl kurio kaupiasi toksiškos medžiagos, naikinančios limfocitus.
    • RAG1 ir RAG2 genų mutacijos: Sutrikdo T ir B ląstelių receptorių rekombinaciją, todėl imuninės ląstelės nesivysto normaliai.
  • Šeimos istorija: SKID yra paveldima liga, todėl ji dažnai pasitaiko šeimose su panašia istorija. Liga gali būti perduodama recesyvinio arba X susieto paveldėjimo būdu.

Ligos simptomai

SKID simptomai paprastai pasireiškia per pirmuosius gyvenimo mėnesius arba metus, nes kūdikiai tampa labiau pažeidžiami infekcijoms:

  • Dažnos ir sunkios infekcijos: Nuolat pasikartojančios bakterinės, virusinės, grybelinės ar oportunistinės infekcijos, pvz., pneumonija, bronchitas, vidurinės ausies uždegimas, kandidozė (burnos pienligė) ir viduriavimas. Infekcijos dažnai būna sunkios, ilgai trunkančios ir atsparios gydymui.
  • Augimo sulėtėjimas: Kūdikiai gali prastai augti ir vystytis, nes jų organizmas negali kovoti su infekcijomis ir tinkamai įsisavinti maistines medžiagas.
  • Nuolatinis viduriavimas: Dėl dažnų virškinamojo trakto infekcijų, kurias sukelia virusai, bakterijos ar parazitai.
  • Odos bėrimai ir egzema: Dažnai būna išplitusi ir gali būti susijusi su įvairiomis infekcijomis ar alerginėmis reakcijomis.
  • Lėtinis kosulys: Dėl nuolatinių kvėpavimo takų infekcijų.
  • Gimdymo metu arba netrukus po gimimo atsirandančios infekcijos: Pavyzdžiui, citomegalo viruso (CMV) infekcija, kuri gali būti ypač pavojinga naujagimiams.
  • Limfopenija: Sumažėjęs limfocitų kiekis kraujyje, dažnai nustatomas atlikus kraujo tyrimą. Tai yra vienas iš pagrindinių SKID požymių.

Ligos klasifikacija

SKID gali būti klasifikuojamas pagal genetinę priežastį ir imuninės sistemos ląstelių sutrikimus:

  1. X susietas SKID: Sukeltas IL2RG geno mutacijos, dažniausiai pasitaikantis ir sudaro apie 50% visų SKID atvejų. Dėl šio geno mutacijos sutrikdomas T ląstelių vystymasis, o B ląstelių skaičius gali būti normalus, bet jos nėra funkcionalios.
  2. ADA trūkumas: Sukeltas adenozino deaminazės fermento trūkumo, kuris sukelia limfocitų kaupimąsi toksiškoms medžiagoms. Tai antras dažniausias SKID tipas.
  3. RAG1/RAG2 genų mutacijos: Šios mutacijos veikia T ir B ląstelių receptorių rekombinaciją, todėl limfocitai nesivysto tinkamai. Ši forma gali sukelti įvairias imunodeficito būkles, įskaitant Omenn sindromą.
  4. Kitų genų mutacijos: Kiti genetiniai defektai, pavyzdžiui, JAK3, IL7R, CD45, taip pat gali sukelti SKID, tačiau šios formos yra retesnės.

Ligos diagnostika

SKID diagnostika remiasi klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir genetiniais tyrimais:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas vertina kūdikio ar vaiko dažnai pasikartojančias ir sunkias infekcijas, augimo ir vystymosi sutrikimus, odos bėrimus ir kitus požymius.
  • Kraujo tyrimai:
    • Limfocitų skaičius ir tipai: Nustatomas bendras limfocitų skaičius ir jų potipiai (T ląstelės, B ląstelės, NK ląstelės). Sumažėjęs T ląstelių skaičius yra dažnas SKID požymis.
    • Serumo imunoglobulinai: IgG, IgA ir IgM kiekiai gali būti labai žemi arba nenustatomi.
  • Genetiniai tyrimai: Genetinė analizė naudojama specifiniams genų defektams nustatyti, kurie yra susiję su SKID. Tai padeda patvirtinti diagnozę ir gali padėti planuoti gydymą, pvz., tinkamo donoro paieškai kaulų čiulpų transplantacijai.
  • TREC testas: Naujiems kūdikiams gali būti atliekamas „TREC“ (T-cell receptor excision circles) tyrimas, kuris padeda nustatyti T ląstelių vystymosi sutrikimus. Šis testas gali būti naudojamas kaip naujagimių atrankos programa SKID atvejams nustatyti.

Ligos gydymas ir vaistai

SKID gydymas yra skirtas infekcijų prevencijai ir gydymui bei imuninės sistemos funkcijos atkūrimui:

  • Kaulų čiulpų arba kamieninių ląstelių transplantacija (HCT): Tai yra pagrindinis gydymo būdas, kuris gali išgydyti SKID, atkuriant paciento imuninę sistemą su sveikomis donoro ląstelėmis. Sėkmingos transplantacijos tikimybė yra didžiausia, jei transplantacija atliekama ankstyvame amžiuje ir naudojamas suderinamas donoras.
  • Gydymas genų terapija: Kai kuriems pacientams galima taikyti genų terapiją, kurios metu į paciento kraujo kamienines ląsteles įvedamas sveikas genas. Šis metodas dar yra eksperimentinis, bet rodo daug žadančių rezultatų tam tikriems SKID tipams.
  • Enziminis pakeičiamasis gydymas (ERT): ADA trūkumo atveju galima skirti ADA fermento injekcijas, kurios padeda sumažinti toksiškų medžiagų kaupimąsi ir pagerinti imuninės sistemos funkciją.
  • Profilaktiniai antibiotikai ir priešgrybeliniai vaistai: Naudojami siekiant išvengti infekcijų, kurios gali būti gyvybei pavojingos SKID pacientams.
  • Intraveniniai imunoglobulinai (IVIG): Imunoglobulinai gali būti skiriami siekiant papildyti antikūnus ir pagerinti imuninę funkciją, kol pacientui atliekama kaulų čiulpų transplantacija arba genų terapija.
  • Higienos priemonės: Pacientai ir jų šeimos nariai turi laikytis griežtų higienos taisyklių, siekiant sumažinti infekcijų riziką (pvz., reguliarus rankų plovimas, vengti kontakto su sergančiais žmonėmis).

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Kadangi SKID yra labai sunki genetinė liga, liaudiškos priemonės neturi tiesioginio poveikio gydant šią būklę. Tačiau kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti palaikyti paciento sveikatą ir sumažinti infekcijų riziką:

  • Tinkama mityba: Subalansuota, maistingomis medžiagomis turtinga dieta gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir imuninės sistemos funkciją.
  • Imunizuotų asmenų aplinka: Rekomenduojama užtikrinti, kad šeimos nariai ir artimiausi kontaktai būtų paskiepyti nuo užkrečiamų ligų, siekiant sumažinti infekcijų riziką pacientui.
  • Streso valdymas: Psichologinė parama ir stresą mažinančios priemonės gali padėti šeimoms valdyti emocinius ir psichologinius iššūkius, susijusius su SKID.

Prevencija

Kadangi SKID yra genetinė liga, tiesioginės prevencijos nėra. Tačiau yra keletas būdų, kaip sumažinti ligos riziką:

  • Genetinė konsultacija: Šeimoms, kurių nariai serga SKID arba yra nešiotojai, rekomenduojama genetinė konsultacija prieš planuojant vaikus. Tai gali padėti nustatyti paveldėjimo riziką ir apsvarstyti galimus prevencijos metodus, tokius kaip priešimplantacinė genetinė diagnostika (PGD).
  • Naujagimių patikra: Kai kuriose šalyse naujagimiams atliekama SKID atranka, kuri leidžia anksti nustatyti ligą ir pradėti gydymą prieš atsirandant sunkiems simptomams.
  • Vengti žinomų infekcijų šaltinių: Tėvai ir globėjai turėtų vengti kontakto su sergančiais žmonėmis ir laikytis geros higienos, kad sumažintų infekcijos riziką kūdikiams, kurie yra jautrūs dėl galimo SKID.

Šaltiniai

  1. https://www.niaid.nih.gov/diseases-conditions/severe-combined-immunodeficiency-scid#:~:text=Severe%20combined%20immunodeficiency%20(SCID)%20is,highly%20susceptible%20to%20severe%20infections.
  2. https://kidshealth.org/en/parents/severe-immunodeficiency.html
  3. https://primaryimmune.org/understanding-primary-immunodeficiency/types-of-pi/severe-combined-immunodeficiency-scid

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)