Kraujagyslinė silpnaprotystė

Ligos aprašymas

Kraujagyslinė silpnaprotystė, dar vadinama kraujagysline demencija, yra antroji pagal dažnumą demencijos rūšis po Alzheimerio ligos. Ši būklė atsiranda dėl kraujotakos sutrikimų smegenyse, kurie sukelia smegenų audinio pažeidimus ir dėl to – pažintinių funkcijų sutrikimus. Kraujagyslinė silpnaprotystė gali pasireikšti dėl insulto, daugybinių mažų insultų arba dėl ilgalaikės smegenų kraujotakos nepakankamumo. Tai progresuojanti liga, kurios simptomai gali pablogėti laikui bėgant, o pažinimo funkcijų pažeidimas priklauso nuo smegenų pažeidimo vietos ir dydžio.

Ligos priežastys

Kraujagyslinė silpnaprotystė atsiranda dėl sumažėjusio kraujo tiekimo smegenų dalims, o tai sukelia deguonies ir maistinių medžiagų trūkumą, būtinas normaliam smegenų veikimui. Pagrindinės kraujagyslinės silpnaprotystės priežastys yra susijusios su kraujagyslių ligomis ir sutrikimais.

  • Insultas: Vienas arba keli insultai gali sukelti smegenų audinio pažeidimą, kuris veda prie pažintinių funkcijų praradimo. Didelis insultas arba daugybiniai mikroinsultai gali pažeisti smegenų dalis, atsakingas už atmintį, kalbą ir sprendimų priėmimą.
  • Smegenų mažų kraujagyslių liga: Lėtiniai kraujagyslių pažeidimai dėl aukšto kraujospūdžio, diabeto, cholesterolio kiekio padidėjimo ar rūkymo gali lemti smegenų mikroskopinį pažeidimą ir baltosios medžiagos pažeidimus.
  • Širdies ir kraujagyslių ligos: Širdies problemos, tokios kaip širdies nepakankamumas, aritmija ar aterosklerozė, gali sumažinti kraujo srautą į smegenis ir taip prisidėti prie kraujagyslinės demencijos.
  • Kraujo krešuliai ar kraujavimas smegenyse: Kraujo krešuliai gali blokuoti smegenų kraujagysles, o kraujavimas gali sukelti tiesioginį smegenų audinio pažeidimą.

Ligos simptomai

Kraujagyslinės silpnaprotystės simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kurios smegenų dalys yra pažeistos. Simptomai gali būti staigūs ir stiprūs po insulto arba atsirasti palaipsniui dėl lėtinių smegenų kraujotakos sutrikimų.

  • Pažintiniai sutrikimai:
    • Atminties praradimas: Sunku prisiminti naują informaciją arba atsiminti neseniai įvykusius įvykius.
    • Sunkumai su sprendimų priėmimu ir planavimu: Dažnai pastebimi sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžių sutrikimai.
    • Sunkumai su dėmesio koncentravimu ir daugiafunkcinėmis užduotimis: Pacientai gali turėti problemų sutelkti dėmesį ar atlikti kelias užduotis vienu metu.
  • Elgesio ir emociniai pokyčiai:
    • Depresija ir apatija: Dažnas liūdesys, motyvacijos trūkumas arba susidomėjimo praradimas kasdienėmis veiklomis.
    • Agresyvumas arba dirglumas: Staigūs nuotaikų svyravimai ar irzlumas.
    • Sunkumai su socialine sąveika: Sunkumai palaikyti pokalbį ar suprasti socialines normas.
  • Motoriniai ir koordinacijos sutrikimai:
    • Sunkumai vaikščiojant ar nestabilumas: Dėl smegenų pažeidimo gali atsirasti koordinacijos sutrikimų arba eisenos nestabilumas.
    • Rankų ir kojų silpnumas arba paralyžius: Gali atsirasti po insulto arba dėl nervų pažeidimų.
  • Kiti simptomai:
    • Šlapimo nelaikymas: Gali būti susijęs su smegenų sričių, atsakingų už šlapimo pūslės kontrolę, pažeidimu.
    • Sunkumai kalbant ar suprantant kalbą: Afazija, susijusi su smegenų pažeidimu kalbos centruose.

Ligos klasifikacijos

Kraujagyslinė silpnaprotystė klasifikuojama pagal pažeidimo tipą ir vietą smegenyse:

  • Multiinfarktinė demencija: Demencija, atsirandanti dėl daugybinių nedidelių insultų, pažeidžiančių įvairias smegenų dalis. Pažeidimai gali būti išplitę arba riboti vienoje smegenų dalyje.
  • Striatokapsulinė demencija: Susijusi su kraujo tiekimo sutrikimais smegenų pusrutuliuose (striatum ir kapsulės regionai), kurie kontroliuoja judesius ir kognityvines funkcijas.
  • Subkortikalinė demencija: Sukelia mažų kraujagyslių ligos arba baltosios medžiagos pažeidimai smegenyse, dėl ko sutrinka judėjimas, kalba ir mąstymo procesai.
  • Blandulų demencija: Atsiranda dėl kraujo krešulių ar kraujavimo smegenų mažosiose kraujagyslėse.

Ligos diagnostika

Kraujagyslinės silpnaprotystės diagnozė yra sudėtinga ir dažnai reikalauja daugiadisciplininio požiūrio, įskaitant neurologinius, psichologinius ir vaizdo tyrimus.

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertina paciento simptomus, sveikatos istoriją ir galimus rizikos veiksnius (pvz., insulto istoriją, kraujagyslių ligas).
  • Neurologinis įvertinimas: Vertinamas smegenų funkcijos, motorinių įgūdžių ir koordinacijos sutrikimai.
  • Neuropsichologiniai testai: Atminties, dėmesio, kalbos, vykdomųjų funkcijų ir kitų pažintinių gebėjimų įvertinimas.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT): Smegenų pažeidimo (insultų, baltosios medžiagos pažeidimų ar smegenų atrofijos) nustatymas.
    • Ultragarsinis kraujagyslių tyrimas: Kaklo ir galvos kraujagyslių būklės įvertinimas.
  • Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti galimas demencijos priežastis, tokias kaip vitaminų trūkumas ar skydliaukės disfunkcija.

Ligos gydymas ir vaistai

Nėra specifinio gydymo, galinčio išgydyti kraujagyslinę silpnaprotystę, tačiau gydymas gali būti orientuotas į simptomų valdymą ir kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolę, siekiant užkirsti kelią tolesniam smegenų pažeidimui.

  • Kraujospūdžio kontrolė: Aukštas kraujospūdis yra pagrindinis kraujagyslinės demencijos rizikos veiksnys. Vaistai, tokie kaip angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKF inhibitoriai) ar beta blokatoriai, gali padėti kontroliuoti kraujospūdį.
  • Cholesterolio lygio kontrolė: Statinai gali būti naudojami siekiant sumažinti cholesterolio kiekį ir užkirsti kelią aterosklerozei.
  • Diabeto valdymas: Gliukozės kiekio kraujyje kontrolė gali sumažinti kraujagyslių pažeidimų riziką.
  • Antikoaguliantai arba antitrombocitiniai vaistai: Aspirinas ar kiti antikoaguliantai gali būti skiriami siekiant sumažinti insulto riziką.
  • Kognityvinė terapija ir reabilitacija: Užsiėmimai, skirti pagerinti pažintinius gebėjimus ir kasdieninę veiklą.
  • Vaistai demencijos simptomams valdyti: Kai kurie vaistai, tokie kaip acetilcholinesterazės inhibitoriai (donepezilas, rivastigminas), gali būti naudojami siekiant pagerinti kognityvinę funkciją.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors kraujagyslinė silpnaprotystė reikalauja medicininio gydymo ir priežiūros, kai kurie papildomi metodai gali padėti valdyti simptomus ar pagerinti gyvenimo kokybę:

  • Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai: Dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir mažai sočiųjų riebalų, gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti kraujagyslių ligų riziką.
  • Fizinis aktyvumas: Reguliarus mankštinimasis gali padėti palaikyti kraujagyslių sveikatą, sumažinti kraujospūdį ir pagerinti smegenų kraujotaką.
  • Smegenų treniruotės: Veiklos, tokios kaip galvosūkiai, skaitymas, žaidimai, gali padėti išlaikyti ir skatinti pažinimo funkciją.
  • Streso valdymas: Technikos, tokios kaip meditacija, joga, gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti streso lygį, kuris gali turėti teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Prevencija

Prevencija yra pagrindinė strategija, padedanti sumažinti kraujagyslinės silpnaprotystės riziką arba sulėtinti jos progresavimą:

  • Kontroliuoti kraujospūdį: Reguliarus kraujospūdžio stebėjimas ir gydymas padeda išvengti insulto ir mažų kraujagyslių pažeidimų smegenyse.
  • Valdyti cholesterolio kiekį: Sveika mityba ir, jei reikia, vaistai padeda palaikyti optimalų cholesterolio kiekį.
  • Stebėti cukraus kiekį kraujyje: Diabeto kontrolė yra svarbi siekiant išvengti kraujagyslių pažeidimų.
  • Vengti rūkymo ir mažinti alkoholio vartojimą: Šie veiksmai gali žymiai sumažinti kraujagyslių ligų riziką.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir streso valdymas yra pagrindiniai sveikos smegenų funkcijos palaikymo veiksniai.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/vascular-dementia/symptoms-causes/syc-20378793
  2. https://www.nhs.uk/conditions/vascular-dementia/
  3. https://www.alz.org/alzheimers-dementia/what-is-dementia/types-of-dementia/vascular-dementia

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)