Generalizuotas nerimo sutrikimas

Generalizuoto nerimo sutrikimo aprašymas

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) yra lėtinis psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingas ilgalaikis ir pernelyg didelis nerimas bei baimė, dažnai nesusijusi su konkrečiu stresu ar grėsme. Žmonės, kenčiantys nuo GNS, dažnai patiria nuolatinį nerimą dėl įvairių gyvenimo aspektų, tokių kaip darbas, sveikata, šeimos nariai ar kasdieninės problemos, net jei šios problemos nėra realios arba nėra tokios rimtos, kaip jie suvokia. Šis sutrikimas gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, sukelti fizinius simptomus ir apsunkinti įprastas veiklas.

Priežastys

Generalizuoto nerimo sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau manoma, kad tam įtakos turi genetiniai, biologiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai:

  • Genetiniai veiksniai: GNS gali būti paveldimas, ir žmonės, kurių šeimoje yra buvę nerimo sutrikimų, gali turėti didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimu.
  • Biologiniai veiksniai: Neuromediatorių disbalansas smegenyse, ypač serotonino, dopamino ir norepinefrino, gali turėti įtakos GNS vystymuisi.
  • Psichologiniai veiksniai: Asmenys, linkę į perfekcionizmą, didelį atsakomybės jausmą ar per didelį savikritiką, gali būti labiau linkę patirti GNS.
  • Aplinkos veiksniai: Stresas, trauminiai įvykiai, lėtinis spaudimas ar kitos sunkios gyvenimo situacijos gali išprovokuoti arba pabloginti GNS.

Simptomai

Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai yra įvairūs ir gali pasireikšti tiek psichologiniais, tiek fiziniais požymiais:

  • Nuolatinis nerimas ar baimė: Neproporcingas nerimas dėl kasdienių situacijų ar problemų.
  • Sunku susikaupti ar priimti sprendimus: Nerimo jausmas dažnai trikdo mąstymą ir sprendimų priėmimą.
  • Nemiga: Sunku užmigti arba pabusti vidury nakties dėl nerimo.
  • Raumenų įtampa: Dažnai pasireiškiantis raumenų įsitempimas, galvos skausmai ar kaklo ir pečių skausmas.
  • Nuovargis: Nuolatinis nuovargis, net jei žmogus gauna pakankamai miego.
  • Virškinimo problemos: Nerimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, tokius kaip pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas.
  • Iritabilumas: Padidėjęs jautrumas, nervingumas ar dirglumas.

Diagnostika

Generalizuoto nerimo sutrikimo diagnostika yra pagrįsta klinikiniu vertinimu, kurį atlieka psichiatras ar psichologas:

  • Klinikinis interviu: Gydytojas kalba su pacientu apie jo patiriamus simptomus, jų trukmę ir intensyvumą. Diagnozei nustatyti svarbu, kad nerimo jausmas būtų nuolatinis ir truktų bent šešis mėnesius.
  • Psichologiniai testai: Tam tikri testai ar klausimynai gali būti naudojami, siekiant įvertinti nerimo lygį ir jo poveikį kasdieniam gyvenimui.
  • Kitos ligos atmetimas: Gydytojas gali atlikti fizinius tyrimus ar tyrimus, siekdamas atmesti kitus sveikatos sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus, pvz., skydliaukės sutrikimus.

Gydymas

Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas paprastai apima tiek psichoterapiją, tiek vaistus, priklausomai nuo simptomų sunkumo:

  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai yra vienas iš efektyviausių gydymo metodų, kurio metu pacientas mokosi atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie skatina nerimą.
  • Vaistai: GNS gydymui dažnai naudojami antidepresantai, tokie kaip selektiniai serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI, pvz., fluoksetinas ar sertralinas) arba benzodiazepinai (pvz., lorazepamas ar alprazolamas) trumpalaikiam simptomų mažinimui. Taip pat gali būti skiriami anksiolitikai, pvz., buspironas.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas poilsis gali padėti sumažinti nerimo simptomus.

Liaudiškos priemonės ir papildoma pagalba

Nors liaudiškos priemonės nėra pagrindinis GNS gydymo būdas, jos gali padėti papildyti tradicinį gydymą:

  • Žolelių papildai: Kai kurie žmonės randa palengvėjimą, naudodami natūralius papildus, tokius kaip valerijonas, pasiflora ar ramunėlės, kurie turi raminantį poveikį.
  • Meditacija ir joga: Šios praktikos gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti bendrą savijautą.
  • Kvėpavimo pratimai: Giliai kvėpuojant, galima sumažinti kūno reakciją į stresą ir pagerinti savikontrolę nerimo metu.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/generalized-anxiety-disorder/symptoms-causes/syc-20360803
  2. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/generalized-anxiety-disorder
  3. https://www.nhs.uk/mental-health/conditions/generalised-anxiety-disorder/overview/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)