Ligos aprašymas
Priešlaikinis placentos atsidalijimas, dar vadinamas placentos atšoka, yra pavojinga nėštumo komplikacija, kai placenta visiškai arba dalinai atsiskiria nuo gimdos sienelės prieš gimdymą. Placenta paprastai lieka tvirtai pritvirtinta prie gimdos per visą nėštumą, nes ji tiekia vaisiui deguonį ir maistines medžiagas. Atsidalijus placentai, vaisiui gresia deguonies ir maistinių medžiagų trūkumas, o nėščiajai gali kilti rimtas kraujavimas, dėl kurio būtina skubi medicininė pagalba.
Priešlaikinis placentos atsidalijimas dažniausiai pasireiškia trečiąjį nėštumo trimestrą, tačiau jis gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Tai yra viena pagrindinių motinos ir vaisiaus mirtingumo bei sergamumo priežasčių.
Ligos priežastys
Nors tikslios priešlaikinio placentos atsidalijimo priežastys nėra visiškai aiškios, yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti šios būklės tikimybę. Šie veiksniai gali tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie placentos atšokos.
- Hipertenzija: Aukštas kraujospūdis (gestacinė hipertenzija ar preeklampsija) yra dažniausia priešlaikinio placentos atsidalijimo priežastis.
- Trauma: Fizinės traumos, pvz., smūgiai į pilvą (automobilio avarijos ar smurtiniai veiksmai), gali paskatinti placentos atšoką.
- Ankstesnės nėštumo komplikacijos: Moterims, kurios jau patyrė placentos atsidalijimą ankstesniame nėštume, yra didesnė tikimybė, kad ši būklė pasikartos.
- Rūkymas ir narkotikų vartojimas: Tabako, kokaino ar kitų narkotikų vartojimas nėštumo metu padidina placentos atsidalijimo riziką.
- Daugialypis nėštumas: Motinoms, kurios laukiasi dvynukų ar daugiau vaisių, yra didesnė tikimybė, kad gali įvykti placentos atšoka.
- Amžius: Vyresnio amžiaus nėščiosioms (ypač vyresnėms nei 35 metų) yra didesnė rizika susirgti šia komplikacija.
- Polihidramnionas: Per didelis vaisiaus vandenų kiekis gimdoje gali padidinti spaudimą ir sukelti placentos atsidalijimą.
Ligos simptomai
Priešlaikinis placentos atsidalijimas gali pasireikšti staiga ir sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo atsidalijimo laipsnio ir vaisiaus bei motinos būklės. Kai kurie simptomai yra labai akivaizdūs ir gali reikšti būtinybę skubiai kreiptis į gydytoją.
- Kraujavimas: Dažniausiai motina patiria makšties kraujavimą, kuris gali būti lengvas arba intensyvus. Tačiau kai kuriais atvejais kraujavimas gali likti vidinis, jei kraujas kaupiasi už placentos.
- Pilvo arba nugaros skausmas: Stiprus, nuolatinis skausmas apatinėje pilvo arba nugaros dalyje, kuris nepraeina keičiant kūno padėtį.
- Kietėjantis gimdos raumuo: Gimda gali jaustis kieta arba įtempta, nes ji reaguoja į atsidalijimą.
- Sumažėjęs vaisiaus judrumas: Vaisiaus judesiai gali sumažėti arba visiškai nutrūkti, nes placentos atšoka gali sumažinti vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
- Šokas: Sunkiais atvejais, kai motina patiria didelį kraujo netekimą, gali pasireikšti šoko požymiai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, sumažėjęs kraujospūdis.
Ligos klasifikacijos
Priešlaikinis placentos atsidalijimas klasifikuojamas pagal atsidalijimo laipsnį ir simptomų sunkumą. Klasifikacija padeda įvertinti būklės rimtumą ir parinkti tinkamą gydymą.
- Lengvas atsidalijimas: Mažiau nei 25 % placentos yra atsidalijusi nuo gimdos sienelės. Kraujavimas dažniausiai yra nedidelis, o vaisiaus gyvybingumas nėra tiesiogiai paveiktas. Ši būklė gali būti gydoma stebint.
- Vidutinio sunkumo atsidalijimas: Tarp 25 % ir 50 % placentos atsidalijo. Yra reikšmingesnis kraujavimas, skausmas ir vaisiaus distress (vaisiaus streso) požymiai.
- Sunkus atsidalijimas: Daugiau nei 50 % placentos atsidalijo, o tai sukelia intensyvų kraujavimą, stiprų skausmą ir gali sukelti motinos ir vaisiaus gyvybei pavojingą būklę.
Ligos diagnostika
Priešlaikinis placentos atsidalijimas dažnai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir atliktais tyrimais. Greita ir tiksli diagnostika yra labai svarbi siekiant sumažinti motinos ir vaisiaus komplikacijas.
- Fizinė apžiūra: Gydytojas atliks fizinę apžiūrą, įvertindamas kraujavimą, pilvo skausmą ir gimdos kietumą.
- Ultragarsinis tyrimas: Ultragarsas gali padėti nustatyti placentos padėtį ir įvertinti vaisiaus būklę. Tačiau ultragarsas ne visada gali tiksliai parodyti placentos atsidalijimą, todėl kitų klinikinių požymių įvertinimas yra labai svarbus.
- Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai atliekami siekiant nustatyti hemoglobino lygį ir kraujo krešėjimo rodiklius, kurie gali padėti įvertinti kraujo netekimą ir galimą krešėjimo sutrikimą (pvz., DIC – diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją).
- Kardiotokografija (CTG): Šis tyrimas naudojamas vaisiaus širdies ritmo ir gimdos susitraukimų stebėjimui. Jei vaisiaus širdies ritmas yra nenormalus, tai gali reikšti deguonies trūkumą dėl placentos atsidalijimo.
Ligos gydymas ir vaistai
Priešlaikinio placentos atsidalijimo gydymas priklauso nuo atsidalijimo sunkumo, nėštumo trukmės ir vaisiaus bei motinos būklės. Gydymo tikslas – stabilizuoti motiną ir užtikrinti vaisiaus saugumą.
- Lengvas atsidalijimas: Jei atsidalijimas yra lengvas ir vaisius yra stabilus, nėščiajai gali būti rekomenduojama stebėti ligoninėje, riboti fizinę veiklą ir laikytis gulimos padėties. Gali būti skiriama intraveninė terapija skysčiams papildyti.
- Skubus gimdymas: Jei atsidalijimas yra sunkus arba vaisius ir motina yra pavojingoje būklėje, gali prireikti skubaus gimdymo. Jei nėštumas yra pakankamai pažengęs, dažnai atliekamas Cezario pjūvis. Gimdymas vaginaliniu būdu gali būti svarstomas, jei vaisius ir motina yra stabilūs.
- Kraujo perpylimas: Esant dideliam kraujo netekimui, motinai gali prireikti kraujo perpylimo, siekiant atkurti kraujo tūrį ir stabilizuoti kraujotaką.
- Vaistai: Gali būti skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti kraujospūdį arba skatinti vaisiaus plaučių brandumą, jei reikia atlikti priešlaikinį gimdymą.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Priešlaikinis placentos atsidalijimas yra rimta medicininė būklė, todėl liaudiškos priemonės negali būti naudojamos kaip pagrindinis gydymo būdas. Tačiau sveika gyvensena ir tinkamas streso valdymas gali sumažinti nėštumo komplikacijų riziką.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti pakankamą kiekį vitaminų ir mineralų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatos būklę.
- Streso valdymas: Streso kontrolė per nėštumą, naudojant tokius metodus kaip joga ar meditacija, gali padėti sumažinti bendrą sveikatos riziką.
- Rūkymo ir alkoholio atsisakymas: Atsisakant kenksmingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, galima reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką nėštumo metu.
Prevencija
Nors priešlaikinis placentos atsidalijimas ne visada yra nuspėjamas ar užkertamas kelias, yra tam tikros prevencinės priemonės, kurios gali sumažinti šios būklės riziką.
- Kontroliuoti kraujospūdį: Aukštas kraujospūdis yra pagrindinis placentos atšokos rizikos veiksnys, todėl reguliari hipertenzijos kontrolė ir gydymas yra svarbūs.
- Vengti rūkymo ir narkotikų: Tabakas ir narkotikai yra tiesiogiai susiję su didesne placentos atsidalijimo rizika, todėl būtina juos visiškai vengti nėštumo metu.
- Nėštumo priežiūra: Reguliari sveikatos priežiūra ir reguliarios vizitacijos pas gydytoją leidžia laiku nustatyti ir gydyti galimas komplikacijas.
Šaltiniai
- https://www.msdmanuals.com/professional/gynecology-and-obstetrics/antenatal-complications/placental-abruption-abruptio-placentae
- https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/placental-abruption/symptoms-causes/syc-20376458
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK482335/