Regos nervo disko paburkimas (papiledema)

Ligos aprašymas

Papiledema yra regos nervo disko paburkimas, kuris atsiranda dėl padidėjusio intrakranijinio (viduje kaukolės) slėgio. Ši būklė paprastai paveikia abi akis ir dažniausiai yra susijusi su rimtomis smegenų ar galvos patologijomis, tokiomis kaip smegenų augliai, infekcijos, kraujavimai ar hidrocefalija (skysčio kaupimasis smegenyse). Papiledema gali sukelti regėjimo pablogėjimą, o negydoma gali sukelti nuolatinį regos sutrikimą ar aklumą.

Ligos priežastys

Papiledemos pagrindinė priežastis yra padidėjęs intrakranijinis slėgis, kuris gali atsirasti dėl šių veiksnių:

  • Smegenų augliai: augliai smegenyse gali užkirsti kelią smegenų skysčio nutekėjimui arba tiesiogiai padidinti slėgį kaukolėje.
  • Intrakranijinis kraujavimas: smegenų kraujosruvos dėl traumos, insulto ar aneurizmos gali sukelti padidėjusį spaudimą.
  • Hidrocefalija: per didelis skysčių kaupimasis smegenyse gali sukelti padidėjusį slėgį.
  • Meningitas arba encefalitas: infekcinės smegenų ligos gali sukelti uždegimą ir padidinti intrakranijinį slėgį.
  • Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija: būklė, kai padidėjęs slėgis smegenyse atsiranda be aiškios priežasties.
  • Smegenų venų trombozė: kai užsikemša venos, kurios išleidžia kraują iš smegenų, gali susidaryti padidėjęs slėgis.

Ligos simptomai

Papiledemos simptomai dažniausiai susiję su padidėjusiu intrakranijiniu slėgiu ir regos sutrikimais. Simptomai gali apimti:

  • Galvos skausmai: paprastai stiprūs, dažniausiai pasireiškiantys ryte arba sustiprėjantys gulint.
  • Regos sutrikimai: neaiškus regėjimas, dvigubas matymas ar trumpalaikiai regėjimo praradimai.
  • Regos lauko susiaurėjimas: žmogus gali prarasti dalį regėjimo lauko, ypač periferinę regą.
  • Pykinimas ir vėmimas: susiję su padidėjusiu slėgiu smegenyse.
  • Aptemptas regos nervas: oftalmologo apžiūros metu gali būti pastebimas regos nervo disko paburkimas.

Ligos klasifikacijos

Papiledema gali būti klasifikuojama pagal jos priežastis ir eigą:

  • Ūminė papiledema: atsiranda staiga ir gali būti susijusi su greitu intrakranijinio slėgio padidėjimu, pvz., dėl traumos ar kraujavimo.
  • Lėtinė papiledema: išsivysto lėtai ir paprastai būna dėl ilgalaikių smegenų sutrikimų, tokių kaip hidrocefalija ar idiopatinė intrakranijinė hipertenzija.
  • Pasikartojanti papiledema: gali atsirasti, jei padidėjęs intrakranijinis slėgis periodiškai svyruoja.

Ligos diagnostika

Papiledemos diagnostika reikalauja išsamios paciento simptomų ir fizinės būklės analizės, įskaitant akių tyrimus ir neurologinius tyrimus:

  • Oftalmoskopija: tai pagrindinis diagnostinis tyrimas, kuriuo oftalmologas gali apžiūrėti akies dugną ir nustatyti regos nervo disko paburkimą.
  • Smegenų vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) padeda nustatyti, ar yra smegenų augliai, hidrocefalija ar kitos smegenų struktūros problemos, galinčios padidinti slėgį.
  • Juosmeninė punkcija: atliekama siekiant išmatuoti smegenų skysčio slėgį ir ištirti, ar nėra infekcijos ar kitų patologijų.
  • Regos lauko testavimas: atliekamas siekiant nustatyti, ar yra regėjimo lauko susiaurėjimas ar kitokie regos sutrikimai.

Ligos gydymas ir vaistai

Papiledemos gydymas priklauso nuo jos priežasties, todėl svarbu sumažinti intrakranijinį slėgį ir pašalinti pagrindinę problemą:

  • Diuretikai: acetazolamidas ar kiti diuretikai gali padėti sumažinti smegenų skysčio kiekį ir slėgį.
  • Kortikosteroidai: naudojami siekiant sumažinti smegenų uždegimą ir sumažinti intrakranijinį slėgį.
  • Smegenų drenažas: jei yra hidrocefalija, gali prireikti chirurginio skysčio drenavimo iš smegenų.
  • Chirurginė intervencija: jei papiledema sukelta smegenų auglio, kraujavimo ar kitų struktūrinių problemų, gali prireikti operacijos.
  • Venų trombozės gydymas: jei priežastis yra venų trombozė, skiriami antikoaguliantai kraujotakai atkurti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio papiledemos gydymo, tačiau kai kurios priemonės gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti simptomus:

  • Sveika mityba: mityba, turinti mažai druskos, gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi organizme.
  • Fizinė veikla: lengva mankšta gali pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti smegenų spaudimo riziką.
  • Vengti streso: meditacija, kvėpavimo pratimai ir atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti streso lygį, kuris gali pabloginti simptomus.

Prevencija

Papiledemos prevencija daugiausia priklauso nuo pagrindinių smegenų ir kaukolės sutrikimų prevencijos:

  • Ankstyvas infekcijų gydymas: laiku gydyti smegenų infekcijas, tokias kaip meningitas ar encefalitas.
  • Reguliari sveikatos patikra: žmonėms, kuriems yra didesnė rizika, svarbu reguliariai tikrinti intrakranijinį slėgį, kad būtų galima laiku pastebėti pokyčius.
  • Kraujagyslių ligų valdymas: tinkamai valdyti kraujospūdį ir kitas širdies bei kraujagyslių ligas, kad būtų sumažinta kraujavimo ar trombozės rizika.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK538295/#:~:text=Papilledema%20is%20a%20disease%20entity,swelling%20secondary%20to%20other%20etiologies.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/24445-papilledema
  3. https://www.webmd.com/eye-health/papilledema-optic-disc-swelling

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)