Pilvaplėvės sąaugos

Ligos aprašymas

Pilvaplėvės sąaugos yra fibrozės audinio juostelės, kurios susidaro tarp pilvaplėvės paviršių ir gali jungtis prie įvairių organų ar kitų struktūrų pilvo ertmėje. Šios sąaugos gali apriboti organų judėjimą, sukelti skausmą, žarnyno obstrukciją ar kitus sveikatos sutrikimus. Pilvaplėvės sąaugos gali būti įvairaus dydžio ir tankio – nuo plonų juostelių iki didelių, tankių audinių sankaupų. Sąaugos gali būti besimptomės arba sukelti įvairių simptomų, priklausomai nuo jų lokalizacijos, dydžio ir paveiktų organų.

Ligos priežastys

Pilvaplėvės sąaugos dažniausiai susidaro kaip atsakas į pilvaplėvės pažeidimą ar uždegimą. Šis procesas gali būti nulemtas kelių veiksnių:

  • Chirurginės intervencijos: Dauguma pilvaplėvės sąaugų formuojasi po chirurginių operacijų pilvo srityje, ypač po atviros chirurgijos ar žarnyno operacijų.
  • Uždegiminiai procesai: Įvairios infekcijos, tokios kaip apendicitas ar peritonitas, gali sukelti uždegiminį atsaką ir sąaugų formavimąsi.
  • Pilvo trauma: Mechaniniai sužalojimai gali pažeisti pilvaplėvės paviršių, skatindami sąaugų atsiradimą.
  • Endometriozė: Ši būklė moterims gali sukelti lėtinį uždegimą pilvo ertmėje, skatinant sąaugų formavimąsi.

Ligos simptomai

Pilvaplėvės sąaugų simptomai gali skirtis priklausomai nuo sąaugų vietos ir dydžio. Dažniausi simptomai yra pilvo skausmas, žarnyno funkcijos sutrikimai, tokie kaip obstrukcija, taip pat lėtinis pilvo diskomfortas. Kai kuriais atvejais moterims gali pasireikšti vaisingumo problemos dėl sąaugų trukdančių kiaušintakių funkcijai.

Ligos klasifikacija

Pilvaplėvės sąaugos gali būti klasifikuojamos pagal jų vietą, tipą ir priežastį.

  • Pagal vietą: Sąaugos gali būti lokalizuotos tarp žarnyno kilpų, tarp žarnyno ir pilvo sienos, tarp vidaus organų ir kitų pilvo struktūrų.
  • Pagal tipą: Jos gali būti paviršinės arba giluminės, plonos arba tankios.
  • Pagal priežastį: Sąaugos gali būti sukeltos chirurginės intervencijos, uždegiminio proceso ar traumos.

Ligos diagnostika

Pilvaplėvės sąaugų diagnozė dažnai remiasi simptomais ir medicinine istorija, nes dauguma sąaugų nėra matomos įprastiniuose vaizdo tyrimuose, tokiuose kaip rentgenas ar ultragarsas. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

  • Medicininė istorija ir fizinis ištyrimas: Gydytojas atidžiai išanalizuos paciento medicininę istoriją, įskaitant ankstesnes chirurgines intervencijas ir simptomus.
  • Vaizdo tyrimai: Kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai gali padėti nustatyti komplikacijas, tokias kaip žarnyno obstrukcija, bet tiesiogiai sąaugų dažnai neparodo.
  • Diagnostinė laparoskopija: Tai yra vienas iš patikimiausių metodų sąaugų diagnozavimui, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti pilvo ertmę ir identifikuoti sąaugas.

Ligos gydymas ir vaistai

Pilvaplėvės sąaugų gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir paciento būklės. Dažniausiai gydymo metodai apima:

  • Konservatyvus gydymas: Naudojamas lengviems atvejams, įskaitant skausmo malšinimą vaistais ir dietos koregavimą siekiant sumažinti žarnyno apkrovą.
  • Chirurginė intervencija: Jei sąaugos sukelia žarnyno obstrukciją ar stiprų skausmą, gali būti atliekama chirurginė intervencija jų pašalinimui. Laparoskopinė chirurgija dažnai yra pageidautinas metodas, nes ji yra mažiau invazyvi ir turi mažesnę komplikacijų riziką.
  • Fizioterapija ir reabilitacija: Kartais gali būti rekomenduojamos specialios pratimų programos, padedančios pagerinti pilvo raumenų funkciją ir sumažinti skausmą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės nėra moksliniai įrodymais pagrįstas būdas gydyti pilvaplėvės sąaugas, jos kartais naudojamos simptomams palengvinti. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju prieš pradedant naudoti bet kokias alternatyvias priemones.

  • Žolelių arbatos, tokios kaip ramunėlių ar pankolio, gali padėti sumažinti pilvo pūtimą ir diskomfortą.
  • Šilumos terapija, pvz., šilti kompresai ar vonios, gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir raumenų įtampą.
  • Švelnus pilvo masažas gali padėti sumažinti diskomfortą, tačiau reikia atsargiai, kad nesukeltumėte daugiau skausmo ar komplikacijų.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti pilvaplėvės sąaugų, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti jų riziką:

  • Minimaliai invazinės chirurginės technikos, tokios kaip laparoskopinės operacijos, gali sumažinti pilvaplėvės pažeidimą ir sąaugų susidarymo riziką.
  • Tinkama pooperacinė priežiūra, įskaitant ankstyvą judėjimą ir tinkamą mitybą, gali padėti sumažinti sąaugų riziką po chirurginių intervencijų.
  • Laiku gydant pilvo ertmės infekcijas ir uždegimus, galima sumažinti sąaugų susidarymo riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/peritoneum-adhesion#:~:text=Peritoneal%20adhesions%20(PAs)%20are%20fibrous,normal%20%E2%80%9Cad%20integrum%E2%80%9C%20healing.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3225091/
  3. https://www.uptodate.com/contents/postoperative-peritoneal-adhesions-in-adults-and-their-prevention/print

 

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)