Difterija

Ligos aprašymas

Difterija yra ūmi bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Corynebacterium diphtheriae. Ši liga dažniausiai paveikia kvėpavimo takus, įskaitant nosį, gerklę ir tonziles, tačiau gali sukelti ir odos infekcijas. Difterija yra labai užkrečiama ir gali būti pavojinga gyvybei, jei nėra tinkamai gydoma. Dėl vakcinacijos šios ligos paplitimas žymiai sumažėjo, tačiau ji vis dar kelia grėsmę nepasiskiepijusiems asmenims.

Ligos priežastys

Difterija yra sukelta Corynebacterium diphtheriae bakterijos, kuri plinta per:

  • Kvėpavimo takus: Lašeliai, išskiriami kosint, čiaudint ar kalbant, gali pernešti bakteriją nuo užsikrėtusio asmens kitam.
  • Tiesioginį kontaktą: Kontaktas su užsikrėtusio asmens išskyromis, pvz., seilėmis ar nosies gleivėmis.
  • Užterštus daiktus: Užsikrėtimas gali įvykti per kontaktą su užterštais daiktais, pvz., žaislais ar indais.

Ligos simptomai

Difterijos simptomai paprastai pasireiškia per 2–5 dienas po užsikrėtimo ir apima:

  • Stiprus gerklės skausmas: Skausmas, dažnai lydimas rijimo sunkumų.
  • Karščiavimas: Kūno temperatūros padidėjimas, dažniausiai iki 38°C ar aukštesnė.
  • Bendras silpnumas: Nuovargis, energijos stoka.
  • Patinę limfmazgiai kakle: Kartais vadinama „buliaus kaklu“ dėl žymiai padidėjusio kaklo.
  • Storų pilkų ar baltų apnašų susidarymas ant tonzilių ir gerklės: Tai yra būdingas difterijos simptomas, kuris gali sukelti kvėpavimo sutrikimus.
  • Odos infekcijos: Rečiau, bet difterija gali sukelti odos opos, kurios paprastai būna skausmingos ir gali būti padengtos pilkšvu apnašu.

Ligos klasifikacijos

Difterija gali būti klasifikuojama pagal paveiktą kūno vietą:

  • Kvėpavimo takų difterija: Dažniausia forma, pažeidžianti gerklę, tonziles ir nosį.
  • Odos difterija: Rečiau pasitaikanti forma, pasireiškianti odos infekcijomis, dažniausiai opomis ar išbėrimais.
  • Toksinė difterija: Pavojinga forma, kai bakterijos toksinai plinta per kraują ir gali pažeisti širdį, nervų sistemą ar inkstus.

Ligos diagnostika

Difterijos diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais:

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas apžiūri pacientą ir ieško būdingų difterijos požymių, pvz., apnašų ant gerklės ar tonzilių.
  • Bakteriologinis pasėlis: Imamas gerklės tepinėlis ir tiriamas laboratorijoje, siekiant nustatyti Corynebacterium diphtheriae bakteriją.
  • Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant įvertinti ligos sukeltą organizmo reakciją ir galimus komplikacijas.

Ligos gydymas ir vaistai

Difterija gydoma nedelsiant, siekiant išvengti komplikacijų:

  • Antitoksinas: Skiriamas difterijos antitoksinas neutralizuoti bakterijų gaminamus toksinus. Jis skiriamas injekcijos būdu.
  • Antibiotikai: Dažniausiai skiriami penicilinas arba eritromicinas, siekiant sunaikinti bakterijas ir užkirsti kelią infekcijos plitimui.
  • Hospitalizacija: Sunkesniais atvejais pacientai gali būti gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, ypač jei yra kvėpavimo sutrikimų arba širdies pažeidimų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Difterija yra sunki ir pavojinga liga, todėl liaudiškos priemonės nėra tinkamos jos gydymui. Vienintelė efektyvi prevencija yra vakcinacija, o gydymui būtina kreiptis į gydytoją ir gauti profesionalią medicinos pagalbą.

Prevencija

Pagrindinė difterijos prevencijos priemonė yra vakcinacija:

  • Vakcinacija: Difterijos vakcina (dažniausiai sujungiama su stabligės ir kokliušo vakcinomis) yra įtraukta į daugelio šalių vaikų skiepijimo programas.
  • Reguliarūs skiepai: Skiepijimas rekomenduojamas ne tik vaikystėje, bet ir reguliariai kas 10 metų, kad išlaikyti imunitetą.
  • Asmens higiena: Svarbu laikytis tinkamos higienos, ypač jei keliaujama į vietas, kur difterija vis dar paplitusi.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/diphtheria/symptoms-causes/syc-20351897
  2. https://www.cdc.gov/diphtheria/index.html
  3. https://www.nhs.uk/conditions/diphtheria/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)