Plautinė hipertenzija

Ligos aprašymas

Plautinė hipertenzija yra būklė, kai padidėja kraujospūdis plaučių arterijose – kraujagyslėse, pernešančiose kraują iš širdies į plaučius. Šis padidėjęs spaudimas gali sukelti dešiniojo širdies skilvelio apkrovą ir išsiplėtimą, galiausiai lemiant širdies nepakankamumą. Plautinė hipertenzija gali būti įvairių formų, įskaitant idiopatinę (nežinomos priežasties), paveldimą ar susijusią su kitomis sveikatos būklėmis, tokiomis kaip lėtinės plaučių ligos ar širdies defektai. Liga progresuoja lėtai ir gali būti gyvybei pavojinga, jei nėra tinkamai diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastys

Plautinė hipertenzija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios paprastai skirstomos į penkias pagrindines grupes pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) klasifikaciją:

1. Plaučių arterinė hipertenzija (PAH):
   • Idiopatinė: Nežinomos priežasties plautinė hipertenzija, kuri dažniausiai pasireiškia jaunoms moterims.
   • Paveldima: Sukelta genetinių mutacijų, pavyzdžiui, BMPR2 geno mutacijos.
   • Vaistai ir toksinai: Ilgalaikis tam tikrų vaistų (pvz., apetito slopintojų) arba toksinų vartojimas gali sukelti plautinę hipertenziją.
   • Sisteminės ligos: Tokios kaip sklerodermija ar vilkligė, kurios sukelia kraujagyslių pažeidimą ir uždegimą.
2. Plautinė hipertenzija dėl kairiosios širdies ligos:
   • Kairiojo širdies skilvelio funkcijos sutrikimas: Kairiojo skilvelio nepakankamumas ar disfunkcija sukelia padidėjusį spaudimą plaučių kraujagyslėse.
   • Mitralinio vožtuvo ligos: Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas ar nesandarumas gali padidinti spaudimą plaučių kraujagyslėse.
3. Plautinė hipertenzija dėl plaučių ligų ar hipoksijos:
   • Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL): Ilgalaikės plaučių ligos, tokios kaip LOPL, gali sumažinti deguonies lygį ir padidinti spaudimą plaučių arterijose.
   • Intersticinės plaučių ligos: Plaučių fibrozė ir kitos intersticinės plaučių ligos sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir padidina spaudimą.
4. Lėtinė tromboembolinė plautinė hipertenzija (LTPH):
   • Plaučių embolija: Pasikartojančios kraujo krešulių plaučių arterijose epizodai gali sukelti ilgalaikį kraujagyslių susiaurėjimą ir padidėjusį spaudimą.
5. Nežinomos priežasties arba su įvairiomis ligomis susijusi plautinė hipertenzija:
   • Hemolizinės anemijos: Pavyzdžiui, pjautuvinė anemija gali sukelti plautinę hipertenziją dėl kraujagyslių pažeidimo.
   • Kiti veiksniai: Sisteminės ligos, metaboliniai sutrikimai ar kiti veiksniai gali būti susiję su padidėjusiu spaudimu plaučių arterijose.

Ligos simptomai

Plautinės hipertenzijos simptomai dažnai būna nespecifiniai ir gali pasireikšti palaipsniui, todėl liga ilgą laiką gali būti nepastebėta. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

• Dusulys: Sunkumas kvėpuoti, ypač fizinio krūvio metu, kuris laikui bėgant gali progresuoti iki dusulio ramybės būsenoje.
• Nuovargis: Padidėjęs nuovargis ir bendras silpnumas, kuris gali būti susijęs su sumažėjusiu deguonies tiekimu į audinius.
• Krūtinės skausmas: Spaudžiantis arba suspaudžiantis krūtinės skausmas, ypač fizinio krūvio metu.
• Svaigulys ir alpimas: Kraujospūdžio kritimas dėl sumažėjusio deguonies tiekimo į smegenis.
• Širdies plakimai (palpitacija): Nereguliarus arba pagreitėjęs širdies plakimas.
• Edema: Patinimas kojose, kulkšnyse ar pilvo ertmėje (ascitas) dėl skysčių susilaikymo, kuris atsiranda dėl širdies nepakankamumo.
• Cianozė: Mėlynai violetinė odos ir gleivinių spalva dėl deguonies trūkumo kraujyje.

Ligos klasifikacija

Plautinė hipertenzija klasifikuojama pagal PSO klasifikaciją, kuri padeda nustatyti ligos etiologiją ir pasirinkti tinkamą gydymo taktiką:

1. Plaučių arterinė hipertenzija (PAH): Pirminė ar idiopatinė forma, paveldima arba susijusi su kitomis sisteminėmis ligomis.
2. Plautinė hipertenzija dėl kairiosios širdies ligos: Susijusi su kairiosios širdies funkcijos sutrikimu ar vožtuvų ligomis.
3. Plautinė hipertenzija dėl plaučių ligų ir/arba hipoksijos: Susijusi su lėtinėmis plaučių ligomis arba deguonies trūkumu.
4. Lėtinė tromboembolinė plautinė hipertenzija (LTPH): Susijusi su pasikartojančiais plaučių embolijos epizodais.
5. Nežinomos priežasties arba su įvairiomis ligomis susijusi plautinė hipertenzija: Kitos priežastys, tokios kaip sisteminės ligos, metaboliniai sutrikimai ar kraujo ligos.

Ligos diagnostika

Plautinės hipertenzijos diagnostika yra sudėtinga ir apima klinikinį įvertinimą, vaizdo diagnostiką ir laboratorinius tyrimus:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas vertina simptomus, šeimos istoriją ir galimus rizikos veiksnius. Fizinio tyrimo metu gali būti aptinkami požymiai, tokie kaip kaklo venų išsiplėtimas, padidėjęs širdies garsas arba plaučių edema.
• Elektrokardiograma (EKG): Naudojama širdies veiklos ir ritmo įvertinimui, nustatant dešinės širdies pusės perkrovos požymius.
• Krūtinės rentgenograma: Gali parodyti padidėjusią širdį arba plaučių arterijas, taip pat plaučių pokyčius.
• Echokardiografija: Pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, įskaitant dešiniojo skilvelio hipertrofiją ir padidėjusį plaučių arterijos spaudimą.
• Širdies kateterizacija: Auksinis standartas plautinės hipertenzijos diagnozei patvirtinti, leidžiantis tiksliai išmatuoti spaudimą plaučių arterijose ir įvertinti širdies funkciją.
• Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojami plaučių kraujagyslių ir struktūrinių pokyčių detaliam vertinimui.
• Kraujo tyrimai: Naudojami siekiant nustatyti infekcijų, autoimuninių ligų ar kitų metabolinių sutrikimų buvimą, kurie gali sukelti plautinę hipertenziją.
• Plaučių funkcijos tyrimai: Įvertinami plaučių tūriai ir oro srauto greitis, siekiant nustatyti galimus kvėpavimo sutrikimus.

Ligos gydymas ir vaistai

Plautinės hipertenzijos gydymas priklauso nuo ligos tipo, sunkumo ir priežasties. Gydymo tikslas yra sumažinti spaudimą plaučių arterijose, pagerinti širdies ir plaučių funkciją bei užkirsti kelią ligos progresavimui:

• Vaistų terapija:
  • Endotelino receptorių antagonistai: Tokie kaip bosentanas ir ambrisentanas, kurie padeda sumažinti kraujagyslių susitraukimą ir sumažinti spaudimą plaučių arterijose.
  • Fosfodiesterazės-5 inhibitoriai: Vaistai, tokie kaip sildenafilis ir tadalafilis, kurie skatina kraujagyslių išsiplėtimą ir pagerina plaučių kraujotaką.
  • Prostaciklinų analogai: Epoprostenolis, treprostinilas ir iloprostas yra naudojami kraujagyslių išsiplėtimui skatinti ir sumažinti plaučių arterijų spaudimą.
  • Kalcio kanalų blokatoriai: Naudojami kai kuriems pacientams, kurių kraujagyslės reaguoja į vazodilatatorius, siekiant sumažinti plaučių arterijų spaudimą.
  • Diuretikai: Naudojami skysčių pertekliui pašalinti ir sumažinti širdies apkrovą.
  • Antikoaguliantai: Varfarinas arba nauji geriamieji antikoaguliantai gali būti skiriami, siekiant sumažinti kraujo krešulių riziką, ypač pacientams, sergantiems lėtine tromboemboline plautine hipertenzija.
  • Deguonies terapija: Naudojama pacientams, sergantiems plaučių ligomis ir hipoksija, siekiant pagerinti deguonies tiekimą į organizmą.
• Chirurginis gydymas:
  • Plaučių endarterektomija: Chirurginė procedūra, skirta pašalinti lėtinio tromboembolinio obstrukcijos priežastis plaučių arterijose.
  • Plaučių transplantacija: Gali būti svarstoma pacientams, sergantiems sunkiomis plautinės hipertenzijos formomis, kurios nereaguoja į kitus gydymo metodus.
• Gyvenimo būdo pokyčiai:
  • Fizinis aktyvumas: Individualiai pritaikyta mankšta gali padėti pagerinti ištvermę ir širdies bei kraujagyslių sveikatą.
  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti mažai natrio, gali padėti sumažinti skysčių susilaikymą ir sumažinti širdies apkrovą.
  • Streso valdymas: Atsipalaidavimo metodai, tokie kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą sveikatą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors plautinė hipertenzija reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą:

• Omega-3 riebalų rūgštys: Maistas, turintis daug omega-3 riebalų rūgščių (pvz., riebiosios žuvys, linų sėklos), gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti kraujagyslių sveikatą.
• Magnio papildai: Magnis gali padėti atsipalaiduoti kraujagyslėms ir sumažinti kraujospūdį, tačiau būtina pasitarti su gydytoju prieš vartojant papildus.
• Žolelių papildai: Kai kurie papildai, tokie kaip česnakas ar gudobelė, gali padėti pagerinti kraujotaką, tačiau būtina pasitarti su gydytoju dėl jų saugumo ir galimų sąveikų su kitais vaistais.
• Deguonies terapija namuose: Pacientams, kuriems reikia papildomo deguonies, gali būti rekomenduojama naudoti deguonies terapiją namuose.

Prevencija

Plautinės hipertenzijos prevencija dažniausiai susijusi su pagrindinių rizikos veiksnių valdymu ir sveiko gyvenimo būdo palaikymu:

• Rizikos veiksnių kontrolė: Kontroliuoti rizikos veiksnius, tokius kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas ir rūkymas, gali padėti sumažinti plautinės hipertenzijos riziką.
• Infekcijų prevencija: Vengti kvėpavimo takų infekcijų ir laiku skiepytis nuo pneumokoko ir gripo, siekiant sumažinti plaučių ligų riziką.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir ankstyvas širdies ar plaučių ligų nustatymas gali padėti užkirsti kelią plautinei hipertenzijai arba anksti pradėti gydymą.
• Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas: Sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą ir sumažinti ligos riziką.

Šaltiniai

1. https://www.nhlbi.nih.gov/health/pulmonary-hypertension#:~:text=Pulmonary%20hypertension%20is%20a%20condition,pump%20blood%20into%20the%20lungs.
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/pulmonary-hypertension/symptoms-causes/syc-20350697
3. https://www.nhs.uk/conditions/pulmonary-hypertension/