Astma

Ligos aprašymas

Astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kuri sukelia kvėpavimo takų uždegimą ir jų susiaurėjimą. Ši būklė apsunkina oro patekimą į plaučius ir iš jų, sukelia pasikartojančius kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip švokštimas, dusulys, kosulys ir krūtinės spaudimas. Astmos simptomai gali būti lengvi ir periodiški arba sunkūs ir lėtiniai, galintys kelti pavojų gyvybei, jei nėra tinkamai gydomi. Liga paprastai prasideda vaikystėje, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.

Astma yra susijusi su padidėjusiu kvėpavimo takų jautrumu įvairiems dirgikliams, tokiems kaip alergenai, fizinis krūvis, šaltas oras ar stresinės situacijos. Liga gali būti kontroliuojama vaistais, tačiau nėra visiškai išgydoma.

Ligos priežastys

Tikslios astmos priežastys nėra žinomos, tačiau žinoma, kad tai yra daugiaveiksnė liga, kurioje svarbus tiek genetinis polinkis, tiek aplinkos veiksniai. Astma vystosi, kai kvėpavimo takai reaguoja į tam tikrus dirgiklius, sukeliančius uždegimą ir bronchų spazmus.

• Genetinis polinkis: asmenys, kurių šeimoje yra buvę astmos atvejų, turi didesnę riziką sirgti šia liga.
• Aplinkos veiksniai: užterštas oras, alergenai (dulkių erkutės, pelėsis, gyvūnų plaukai), tabako dūmai ir chemikalai gali sukelti arba pabloginti astmos simptomus.
• Alergijos: asmenys, sergantys alergijomis, dažniau vysto astmą.
• Kvėpavimo takų infekcijos: ankstyvoje vaikystėje persirgtos kvėpavimo takų infekcijos gali prisidėti prie astmos išsivystymo.
• Rūkymas: tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas padidina astmos riziką.

Ligos simptomai

Astmos simptomai gali skirtis priklausomai nuo sunkumo, dažnumo ir priežastinių veiksnių. Simptomai gali pasireikšti per tam tikrus epizodus arba būti nuolatiniai. Dažniausiai simptomai pablogėja naktį ar anksti ryte.

• Švokštimas (švilpimas kvėpuojant)
• Dusulys arba sunkumas kvėpuojant
• Krūtinės spaudimas arba skausmas
• Kosulys, dažniausiai naktį arba anksti ryte
• Oro trūkumo jausmas
• Dažnos kvėpavimo takų infekcijos, ypač vaikystėje
• Padidėjęs kvėpavimo dažnis

Ligos klasifikacijos

Astma klasifikuojama pagal simptomų sunkumą ir dažnumą, taip pat pagal jų poveikį paciento kasdieniam gyvenimui.

• Lengva protarpinė astma: simptomai pasireiškia rečiau nei du kartus per savaitę, o naktiniai simptomai – rečiau nei du kartus per mėnesį.
• Lengva pastovi astma: simptomai pasireiškia daugiau nei du kartus per savaitę, tačiau ne kasdien.
• Vidutinio sunkumo astma: kasdien pasireiškiantys simptomai ir naktiniai simptomai daugiau nei kartą per savaitę.
• Sunkios formos astma: nuolatiniai simptomai, dažni astmos priepuoliai, kurie riboja kasdienę veiklą.

Ligos diagnostika

Astmos diagnostika grindžiama simptomų vertinimu, ligos istorija ir kvėpavimo funkcijos tyrimais. Gydytojai taip pat atlieka alergijos testus, kad nustatytų, ar alergijos gali būti susijusios su astmos simptomais.

• Spirometrija: kvėpavimo funkcijos tyrimas, kuris matuoja, kiek oro pacientas gali iškvėpti ir kaip greitai tai padaro. Tai padeda nustatyti bronchų susiaurėjimą.
• Piko srauto matavimas: matuoja iškvėpimo greitį, kad būtų galima stebėti astmos kontrolės lygį.
• Provokacijos testas: naudojamas siekiant įvertinti bronchų jautrumą dirgikliams.
• Alergijos testai: atliekami siekiant nustatyti, ar yra alergenų, sukeliančių astmos simptomus.

Ligos gydymas ir vaistai

Astmos gydymas orientuotas į simptomų kontrolę, siekiant sumažinti priepuolių dažnį ir sunkumą. Gydymas apima tiek greito veikimo vaistus, skirtus simptomams palengvinti priepuolio metu, tiek ilgalaikio poveikio vaistus, skirtus ligos kontrolei.

• Inhaliatoriai:
  • Greito poveikio bronchus plečiantys vaistai (pvz., salbutamolis): naudojami priepuolio metu, siekiant greitai atpalaiduoti kvėpavimo takus.
  • Ilgalaikio poveikio bronchus plečiantys vaistai: naudojami siekiant išvengti astmos priepuolių.
• Kortikosteroidai: priešuždegiminiai vaistai, kurie mažina kvėpavimo takų uždegimą ir padeda kontroliuoti astmą.
• Leukotrienų antagonistai: tabletės, kurios padeda mažinti kvėpavimo takų uždegimą ir išvengti astmos priepuolių.
• Biologiniai vaistai: skiriami sunkios formos astmos atvejais, kai tradiciniai vaistai nėra veiksmingi.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti

Nors liaudiškos priemonės nėra astmos gydymo pagrindas, kai kurie natūralūs būdai gali padėti palengvinti simptomus ir sumažinti astmos priepuolių dažnį.

• Imbiero arbata: turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti palengvinti kvėpavimą.
• Eukalipto aliejus: inhaliacijos su eukalipto aliejumi gali padėti atpalaiduoti kvėpavimo takus.
• Medus: natūralus būdas palengvinti kosulį ir sudirgusius kvėpavimo takus.
• Omega-3 riebalų rūgštys: gali padėti sumažinti uždegimą organizme ir kvėpavimo takuose.

Prevencija

Astmos prevencija apima tiek aplinkos veiksnių valdymą, tiek sveiką gyvenimo būdą. Kontroliuojant alergenus ir kitus dirgiklius, galima sumažinti astmos priepuolių dažnį.

• Venkite alergenų ir dirgiklių: nustatykite ir venkite alergenų, pvz., dulkių erkučių, pelėsio, gyvūnų plaukų.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: lengvas ir vidutinis fizinis krūvis gali padėti palaikyti sveiką kvėpavimo funkciją, tačiau reikėtų vengti per didelio fizinio krūvio, kuris gali sukelti astmos priepuolį.
• Sveika mityba: mityba, turinti daug vaisių, daržovių ir omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti sumažinti uždegimą organizme.
• Reguliariai tikrinkite kvėpavimo funkciją: naudokite spirometriją ar piko srauto matuoklį, kad galėtumėte stebėti astmos kontrolės lygį ir laiku pastebėti simptomų pablogėjimą.

Šaltiniai

1. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/asthma#:~:text=Overview,of%20breath%20and%20chest%20tightness.
2. https://www.nhs.uk/conditions/asthma/
3. https://www.nhlbi.nih.gov/health/asthma