Diušeno (Duchenne) raumenų distrofija

Ligos aprašymas

Diušeno raumenų distrofija (DMD) yra paveldima raumenų liga, kuri sukelia progresuojantį raumenų silpnumą ir nykimą. Ši būklė dažniausiai paveikia berniukus ir pradeda pasireikšti ankstyvoje vaikystėje. DMD atsiranda dėl genetinės mutacijos, kuri trukdo gaminti distrofiną – baltymą, reikalingą raumenų ląstelių struktūrai ir funkcijai palaikyti. Laikui bėgant, ši liga lemia viso kūno raumenų silpnėjimą ir gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.

  • DMD daugiausia paveikia berniukus dėl X chromosomoje esančios mutacijos.
  • Liga progresuoja greitai, dažniausiai sukeldama judėjimo problemas vaikystėje.
  • Suaugus, liga dažnai pažeidžia kvėpavimo ir širdies raumenis, gali prireikti nuolatinės priežiūros.

Ligos priežastys

Diušeno raumenų distrofija atsiranda dėl genetinės mutacijos DMD gene, kuris koduoja distrofino baltymą. Šis baltymas yra būtinas raumenų ląstelių stabilumui ir struktūrai palaikyti. DMD yra X chromosomoje susijusi liga, kuri daugiausia paveikia vyrus, nes jie turi tik vieną X chromosomą. Jei ši chromosoma turi mutaciją, nėra kito DMD geno, kuris galėtų kompensuoti distrofino trūkumą.

  • Genetinė mutacija: DMD genas, atsakingas už distrofino baltymo gamybą, turi mutaciją, dėl kurios baltymas negaminamas arba gaminamas netinkamai.
  • Paveldimumas: Liga dažniausiai paveldima iš motinos, kuri yra mutacijos nešiotoja.
  • Naujai atsiradusi mutacija: Apie 1/3 atvejų mutacija atsiranda naujai ir nėra paveldėta.

Ligos simptomai

Simptomai paprastai pradeda pasireikšti vaikystėje, dažniausiai nuo 2 iki 5 metų, ir apima progresuojantį raumenų silpnumą bei praradimą.

  • Progresuojantis raumenų silpnumas: Prasideda kojose ir dubens srityje, palaipsniui plinta į viršutines galūnes.
  • Judėjimo sunkumai: Sunku bėgti, šokinėti, vaikščioti laiptais, dažnas griuvimas.
  • Gowers’o ženklas: Vaikai stengiasi atsistoti naudodamiesi rankomis ir kojomis, „lipdami“ per save.
  • Raumenų atrofija ir kontraktūros: Raumenų audinio nykimas ir sustingimas, dažnai pažeidžia blauzdų raumenis.
  • Skoliozė: Stuburo išlinkimas, kuris gali išsivystyti dėl raumenų silpnumo.
  • Kvėpavimo ir širdies problemos: Dėl raumenų silpnėjimo gali atsirasti kvėpavimo nepakankamumas ir kardiomiopatija.

Ligos klasifikacijos

Diušeno raumenų distrofija yra dažniausiai klasifikuojama pagal simptomų pasireiškimo laipsnį ir greitį.

  • Klasikinė Diušeno raumenų distrofija: Dažniausia forma, kuriai būdingas ankstyvas simptomų pasireiškimas ir greita progresija.
  • Beckerio raumenų distrofija: Švelnesnė forma, kuri taip pat susijusi su DMD genu, bet simptomai pasireiškia vėliau ir progresuoja lėčiau.

Ligos diagnostika

DMD diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, genetiniais tyrimais ir kitais diagnostiniais metodais.

  • Genetiniai tyrimai: DNR tyrimai nustato DMD geno mutaciją, patvirtinant diagnozę.
  • Raumenų biopsija: Gali būti atliekama norint įvertinti distrofino kiekį ir struktūrą raumenų ląstelėse.
  • Kreatinkinazės (CK) tyrimas: Padidėjęs CK lygis kraujyje gali rodyti raumenų pažeidimą, būdingą DMD.
  • Elektromiografija (EMG): Nustato raumenų elektrinės veiklos pokyčius, būdingus raumenų ligoms.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojama raumenų struktūros pokyčiams įvertinti.

Ligos gydymas ir vaistai

Nors DMD negali būti išgydyta, gydymo tikslas yra valdyti simptomus ir pailginti paciento gyvenimo kokybę.

  • Kortikosteroidai: Vaistai, tokie kaip prednizolonas ir deflazakortas, gali sulėtinti raumenų nykimą ir pagerinti raumenų funkciją.
  • Fizioterapija ir ergoterapija: Siekiama išlaikyti raumenų jėgą ir lankstumą, išvengti kontraktūrų.
  • Ortopediniai prietaisai: Tokie kaip vaikščiojimo pagalbinės priemonės ar stuburo įtvarai, gali padėti išlaikyti judrumą ir koreguoti skoliozę.
  • Kvėpavimo palaikymas: Ventiliacija ar kosulio pagalbinės priemonės gali būti naudojamos kvėpavimo raumenų silpnėjimui valdyti.
  • Širdies priežiūra: Medikamentinis gydymas ar kardiologinė priežiūra esant kardiomiopatijai.
  • Eksperimentiniai gydymo metodai: Įskaitant genų terapiją ir išskaidymo skaitymo pataisymo technologijas, kurie tiriami kaip potencialūs gydymo būdai.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti DMD, tam tikros praktikos gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje yra pakankamai baltymų ir antioksidantų, gali padėti išlaikyti raumenų sveikatą.
  • Masažas ir tempimas: Gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką.
  • Akupunktūra ir fizioterapija: Kai kurie pacientai randa palengvėjimą per alternatyvias terapijas, kurios padeda sumažinti raumenų skausmą ir įtampą.

Prevencija

Kadangi DMD yra genetinė liga, specifinių prevencijos metodų nėra. Tačiau genetinė konsultacija gali būti naudinga šeimoms, kuriose yra žinomi DMD atvejai.

  • Genetinė konsultacija ir tyrimai: Gali padėti nustatyti DMD nešiojimo riziką būsimiems tėvams ir įvertinti ligos perdavimo riziką.
  • Ankstyva diagnozė ir priežiūra: Gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK482346/#:~:text=Duchenne%20muscular%20dystrophy%20(DMD)%20is%20one%20of%20the%20most%20severe,muscle%20fiber%20degeneration%20and%20weakness.
  2. https://www.mda.org/disease/duchenne-muscular-dystrophy
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23538-duchenne-muscular-dystrophy-dmd

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)