Dermatomiozitas

Ligos aprašymas

Dermatomiozitas yra reta, lėtinė autoimuninė liga, kuri pirmiausia pažeidžia odą ir raumenis, tačiau taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Ši liga priklauso idiopatinių uždegiminių miopatijų grupei, kuriai taip pat priklauso polimiozitas ir inkliuzinių kūnelių miozitas. Dermatomiozitas pasižymi uždegiminiu procesu, kuris sukelia raumenų silpnumą ir būdingus odos pažeidimus, dažniausiai pasireiškiančius veido, kaklo ir sąnarių srityje.

Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama vidutinio amžiaus moterims ir vaikams. Vaikų dermatomiozitas dažniausiai yra sunkesnės formos ir gali sukelti ilgalaikius komplikacijas. Nors dermatomiozitas yra lėtinis ir gali sukelti reikšmingą gyvenimo kokybės pablogėjimą, tinkamas gydymas gali padėti kontroliuoti ligos simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Ligos priežastys

Dermatomiozito priežastys nėra iki galo suprastos, tačiau manoma, kad tai yra autoimuninė liga, kurioje imuninė sistema klaidingai atakuoja kūno audinius, sukelia uždegimą. Galimi priežastiniai veiksniai gali būti:

  • Genetiniai polinkiai: Yra įrodyta, kad tam tikros genų mutacijos gali padidinti dermatomiozito riziką. Šeimos narių, sergančių autoimuninėmis ligomis, buvimas gali būti rizikos veiksnys.
  • Aplinkos veiksniai: Galimi dermatomiozito atsiradimo veiksniai yra infekcijos, UV spinduliai ir tam tikros cheminės medžiagos, kurios gali sukelti imuninės sistemos atsaką.
  • Virusinės infekcijos: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikros virusinės infekcijos gali išprovokuoti autoimuninį atsaką, kuris gali sukelti dermatomiozitą.

Ligos simptomai

Dermatomiozito simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir sunkumo. Pagrindiniai simptomai apima:

  • Raumenų silpnumas: Dažniausiai pasireiškia proksimaliniuose raumenyse (pečių, klubų srityse), apsunkinantys kasdieninę veiklą, pvz., laipiojimą laiptais, kėlimąsi iš sėdimos padėties.
  • Odos bėrimai: Būdingi bėrimai, pvz., heliotropinis bėrimas (violetinės spalvos bėrimas aplink akis), Gotrono papulės (rausvos arba violetinės spalvos bėrimai ant sąnarių, ypač pirštų).
  • Sąnarių skausmas ir patinimas: Kai kurie pacientai gali patirti artritą, kuris sukelia sąnarių skausmą ir patinimą.
  • Nuovargis ir bendras silpnumas: Dažnai pasireiškia bendras nuovargis, kuris gali būti susijęs su uždegiminiu procesu.
  • Disfagija: Rijimo sunkumai, kurie atsiranda dėl stemplės raumenų silpnumo.
  • Kvėpavimo problemos: Jei liga pažeidžia plaučius, gali atsirasti dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai.

Ligos klasifikacijos

Dermatomiozitas gali būti klasifikuojamas keliais būdais:

  • Juvenilinis dermatomiozitas: Ši dermatomiozito forma pasireiškia vaikams ir dažnai yra sunkesnė nei suaugusiųjų forma. Vaikų dermatomiozitas gali sukelti ilgalaikius raumenų ir odos pažeidimus.
  • Suaugusiųjų dermatomiozitas: Dažniau pasitaiko vidutinio amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
  • Amiopatinis dermatomiozitas: Šiai formai būdingi odos pažeidimai, tačiau nėra reikšmingo raumenų silpnumo.
  • Paraneoplastinis dermatomiozitas: Kai dermatomiozitas yra susijęs su vėžiu, ypač plaučių, krūties, kiaušidžių ar skrandžio. Ši dermatomiozito forma gali būti pirmasis onkologinės ligos simptomas.

Ligos diagnostika

Dermatomiozito diagnostika yra sudėtingas procesas, reikalaujantis įvairių tyrimų, įskaitant:

  • Klinikiniai simptomai: Odos bėrimų ir raumenų silpnumo vertinimas yra pirminiai diagnostikos kriterijai.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • Kreatinkinazės (CK) lygio matavimas – aukštas CK lygis rodo raumenų pažeidimą.
    • Antinuklearinių antikūnų (ANA) tyrimas – ANA buvimas gali rodyti autoimuninį procesą.
    • Mi-2, TIF1-gamma ir kiti specifiniai autoantikūnai, kurie dažnai randami dermatomiozito atvejais.
  • Instrumentiniai tyrimai:
    • Elektromiografija (EMG) – raumenų elektrinio aktyvumo tyrimas, padedantis nustatyti raumenų pažeidimo lygį.
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama uždegiminių procesų raumenyse vertinimui.
    • Raumenų biopsija – atliekama siekiant patvirtinti diagnozę, kai tyrimo metu randami būdingi uždegimo požymiai raumenyse.

Ligos gydymas ir vaistai

Dermatomiozito gydymas yra kompleksinis ir apima šias priemones:

  • Kortikosteroidai: Pirmo pasirinkimo vaistai, tokie kaip prednizolonas, kurie mažina uždegimą ir imuninės sistemos aktyvumą.
  • Imunosupresantai: Vaistai, tokie kaip metotreksatas, azatioprinas arba mikofenolato mofetilis, naudojami siekiant sumažinti imuninės sistemos veiklą ir užkirsti kelią tolesniam raumenų ir odos pažeidimui.
  • Intraveniniai imunoglobulinai (IVIG): Naudojami sunkiais atvejais, siekiant sumažinti imuninės sistemos ataką prieš savo audinius.
  • Biologiniai vaistai: Tokie kaip rituksimabas, naudojami, kai tradiciniai gydymo metodai yra neveiksmingi.
  • Fizioterapija ir reabilitacija: Padeda atstatyti raumenų jėgą ir pagerinti judrumą, ypač pacientams, kuriems pasireiškia sunkus raumenų silpnumas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors dermatomiozitas yra sunkiai gydoma liga, kai kurie pacientai renkasi papildomas liaudiškas priemones:

  • Žuvų taukai: Turtingi omega-3 riebalų rūgštimis, kurios turi priešuždegiminį poveikį ir gali padėti sumažinti uždegimą.
  • Ciberžolė ir imbieras: Abu šie prieskoniai turi stiprias priešuždegimines savybes ir gali būti naudojami papildomai prie pagrindinio gydymo.
  • Augaliniai preparatai: Tokie kaip bosvelija (indų smilkalai) ar žaliųjų arbatos ekstraktas, kurie gali turėti imunitetą stiprinančių savybių.
  • Mitybos korekcija: Sveika ir subalansuota mityba, turinti daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti uždegimą.

Šios priemonės neturėtų pakeisti medicininio gydymo ir visada turėtų būti naudojamos pasitarus su gydytoju.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/dermatomyositis#:~:text=Dermatomyositis%20is%20a%20rare%20disease%20that%20causes%20muscle%20weakness%20and,done%20to%20reduce%20the%20symptoms.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/dermatomyositis/symptoms-causes/syc-20353188
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/15701-dermatomyositis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)