Pečių raudonas bėrimas – tai odos pokytis, pasireiškiantis paraudimu, dėmelėmis, spuogeliais ar mazgeliais pečių srityje. Jis gali būti niežtintis, skausmingas arba visiškai nesukelti diskomforto, priklausomai nuo priežasties. Bėrimas gali būti paviršinis arba išplitęs, pasireikšti tiek vienoje, tiek abiejose pečių pusėse. Šis simptomas nėra savarankiška liga, o kitų odos ar organizmo būklių požymis – nuo alerginių reakcijų ir infekcijų iki hormoninių ar mechaninių veiksnių poveikio.
Raudonas bėrimas pečių srityje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios dažniausiai susijusios su odos dirginimu, infekcijomis ar uždegimu. Dažniausios priežastys yra:
Alerginės reakcijos – reakcija į kosmetikos, skalbimo priemones, audinius ar maistą gali sukelti niežtintį raudoną bėrimą.
Užsikimšusios poros ir aknė (spuogai) – pečių srityje gausu riebalinių liaukų, todėl prakaitas, dulkės ir drabužių trintis gali sukelti uždegiminius spuogelius.
Šiluminis bėrimas – dėl prakaito kaupimosi karštomis dienomis atsiranda smulkus niežtintis bėrimas.
Kontaktinis dermatitas – oda reaguoja į naują drabužį, diržą ar medžiagas, turinčias dirginančių cheminių komponentų.
Infekcinės ligos, tokios kaip rožė (erysipelas) ar grybelinė infekcija, kai bėrimas plinta, tampa skausmingas ir karštas.
Autoimuninės odos ligos, pavyzdžiui, psoriazė ar raudonoji vilkligė, kurių metu oda parausta, pleiskanoja ir tampa jautri.
Kartais bėrimą gali išprovokuoti hormonų disbalansas, stresas, vaistų vartojimas ar prakaituojantys drabužiai, ypač sintetiniai audiniai, kurie neleidžia odai kvėpuoti.
Be paties paraudimo, dažnai pasireiškia ir niežėjimas, deginimas, patinimas ar skausmas. Esant uždegimui, bėrimo vietoje gali susidaryti pūlinukai, šašai ar šlapiuojantys plotai. Alerginio bėrimo atveju oda būna šilta, pleiskanojanti, o simptomai paaštrėja po kontakto su dirgikliu. Jei priežastis infekcinė, gali atsirasti karščiavimas, bendras silpnumas ar padidėję limfmazgiai. Esant hormoninei ar aknės kilmei, bėrimas dažniausiai būna gilesnis, su juodagalviais ar baltagalviais spuogeliais. Kai kurioms odos ligoms būdingas sezoninis paūmėjimas arba bėrimo pasikartojimas tose pačiose vietose.
Pastebėjus bėrimą, svarbu nestebėti jo pasyviai ir nesibandyti gydyti agresyviomis priemonėmis. Pirmiausia reikia:
Palaikyti švarą ir sausumą – pečius švelniai plauti švelniu prausikliu be kvapiklių.
Vengti sintetinių, aptemptų drabužių, kurie trina ir sulaiko šilumą.
Nenaudoti riebių kremų ar aliejų, kurie gali užkimšti poras.
Jei įtariama alerginė reakcija – nutraukti galimą kontaktą su dirgikliu (nauju skalbikliu, losjonu, maistu).
Nevengti oro vonių – oda greičiau atsistato, kai kvėpuoja.
Jei bėrimas niežti, gali padėti auginiai kompresai ar raminamieji tepalai su pantenoliu ar cinko oksidu. Tačiau jei simptomai išlieka ilgiau nei kelias dienas, plinta ar sukelia skausmą, būtina gydytojo konsultacija.
Į gydytoją reikia kreiptis, jei bėrimas:
išplinta į kitas kūno vietas;
tampa skausmingas, karštas ar atsiranda pūlingų darinių;
lydi karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas;
nepalengvėja per 5–7 dienas nepaisant higienos ir priežiūros;
pasikartoja periodiškai arba kartu pasireiškia kiti simptomai – nuovargis, sąnarių skausmas, plaukų slinkimas.
Tokie požymiai gali rodyti infekcinę ar autoimuninę ligą, todėl gydytojas dermatologas turėtų įvertinti būklę ir paskirti tikslingą gydymą.
Diagnozė nustatoma įvertinus bėrimo pobūdį, lokalizaciją ir lydinčius simptomus. Gydytojas gali atlikti odos nuograndos tyrimą (ieškant grybelio ar bakterijų), alerginius mėginius arba kraujo tyrimus uždegimo ar hormonų disbalanso nustatymui.
Gydymas priklauso nuo priežasties:
Alerginio bėrimo atveju skiriami antihistamininiai vaistai ir raminamieji kremai.
Bakterinėms infekcijoms gydyti naudojami vietiniai ar geriamieji antibiotikai.
Grybelinių infekcijų atveju – antimikotiniai tepalai ar šampūnai.
Aknės ir hormoninių bėrimų atvejais – vaistai su retinoidais, benzoilo peroksidu ar salicilo rūgštimi.
Esant uždegimui, gali būti skiriami vietiniai kortikosteroidai, tačiau tik gydytojo nurodymu.
Norint išvengti pečių bėrimo, svarbu palaikyti gerą odos higieną ir vengti ilgalaikio odos dirginimo. Po sporto ar prakaitavimo būtina nusiprausti ir leisti odai išdžiūti. Renkantis drabužius, pirmenybę teikti natūraliems, kvėpuojantiems audiniams, kurie nesukelia trinties. Reikėtų vengti perteklinio kosmetikos naudojimo ir rinktis nekomedogenines priemones, kurios neužkemša porų. Subalansuota mityba, gausi vitaminų A, E ir cinko, padeda palaikyti odos sveikatą. Streso valdymas ir pakankamas miegas taip pat svarbūs – šie veiksniai tiesiogiai veikia odos imuninį atsaką ir atsinaujinimą.