Areolės apie spenelį sustorėjimas: kas tai yra?
Areolės sustorėjimas – tai būsena, kai plotas aplink spenelį, vadinamas areole, tampa storesnis arba atrodo labiau iškilęs nei įprasta. Šis pokytis gali būti susijęs su natūraliais kūno pokyčiais, hormonų svyravimais, nėštumu arba tam tikrais sveikatos sutrikimais. Areolės struktūros pakitimai gali būti visiškai normalūs ir laikini, tačiau kartais jie gali būti susiję su sveikatos problemomis, kurias svarbu pastebėti ir stebėti.
Toliau aptarsime galimas areolės sustorėjimo priežastis, lydinčius simptomus ir rekomenduojamus veiksmus.
Galimos areolės sustorėjimo priežastys
Areolės sustorėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai susijusių su hormoniniais pokyčiais arba natūraliais kūno procesais:
- Nėštumas: Nėštumo metu kūnas ruošiasi žindymui, todėl areolės dažnai tampa didesnės, tamsesnės ir storesnės. Šie pokyčiai yra normalūs ir laikini.
- Hormoniniai pokyčiai: Mėnesinių ciklo metu estrogeno ir progesterono lygio svyravimai gali sukelti laikiną areolės sustorėjimą ir padidėjimą, kuris praeina po ciklo pabaigos.
- Brendimas: Paauglių merginoms brendimo metu krūtys formuojasi, todėl gali pasireikšti laikinas areolės iškilimas ir sustorėjimas dėl hormoninių pokyčių.
- Montgomery liaukų iškilimas: Montgomery liaukos yra mažos liaukos, esančios areolėje, kurios išskiria medžiagas, apsaugančias odą aplink spenelį. Šios liaukos gali padidėti ir sukelti areolės iškilimą bei sustorėjimą.
- Krūtų uždegimas (mastitas): Uždegimas, pvz., mastitas, kuris dažnai pasireiškia žindančioms moterims, gali sukelti skausmą, patinimą ir areolės srities sustorėjimą.
- Gerybiniai augliai: Kartais areolės sustorėjimą gali sukelti cistos ar kiti gerybiniai augliai, esantys po areole arba speneliu.
- Retesniais atvejais – vėžiniai pakitimai: Nors rečiau, tačiau areolės srities sustorėjimas ar kitokie pokyčiai gali būti susiję su piktybinėmis ligomis, pvz., krūties vėžiu ar Pageto liga. Tokiais atvejais dažnai būna ir kitų simptomų, pvz., nenormalus išskyros iš spenelio, skausmas, paraudimas ar niežulys.
Simptomai, lydintys areolės sustorėjimą
Be pačio sustorėjimo, areolės pokyčius gali lydėti ir kiti simptomai, kurie gali padėti nustatyti priežastį:
- Spalvos pokyčiai – areolė gali tapti tamsesnė arba raudonesnė, ypač nėštumo ar hormoninių pokyčių metu.
- Skausmas ir jautrumas – būdingas esant uždegimui arba infekcijai, pvz., mastitui.
- Mazgeliai ar mažos iškilusios liaukos – Montgomery liaukų padidėjimas sukuria mažas iškilusias liaukas aplink areolę.
- Išskyros iš spenelio – kai kuriais atvejais iš spenelio gali atsirasti išskyros, kurios gali būti skaidrios, pieno spalvos arba su kraujo pėdsakais.
Kaip elgtis, jei pastebėjote areolės sustorėjimą?
Jei pastebėjote, kad jūsų areolė atrodo storesnė ar labiau iškilusi, yra keletas priemonių ir veiksmų, kurių galite imtis norėdami sužinoti priežastį ar sumažinti diskomfortą.
Rekomenduojami veiksmai:
- Stebėkite pokyčius per mėnesinių ciklą
Jei areolės sustorėjimas atsiranda prieš mėnesines ir praeina po jų, tai greičiausiai susiję su hormoniniais pokyčiais ir nėra pavojinga.
- Pasitarkite su gydytoju nėštumo metu
Jei pastebite areolės sustorėjimą nėštumo metu, tai greičiausiai yra normalus pokytis, bet visada galite pasikonsultuoti su gydytoju dėl patikrinimo.
- Naudokite šiltus kompresus esant uždegimui
Jei yra skausmas ar įtariate uždegimą, šiltas kompresas gali padėti sumažinti diskomfortą ir palengvinti kraujotaką.
- Pasitikrinkite dėl gumbelių
Jei jaučiate kietą mazgelį ar patinimą, kuris nepraeina, pasikonsultuokite su gydytoju dėl krūtų echoskopijos ar mamografijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei sustorėjimas nepraeina ar pastebite, kad jis didėja arba sukelia diskomfortą.
- Jei yra skausmas, paraudimas, niežulys ar kiti uždegimo požymiai, ypač jei žindote kūdikį.
- Jei pastebite išskyras iš spenelio, ypač su kraujo pėdsakais.
- Jei įtariate, kad sustorėjimas gali būti dėl krūties vėžio arba turite šeimos narių, kuriems diagnozuota ši liga.
Areolės sustorėjimas dažniausiai yra natūralus hormoninių pokyčių arba nėštumo požymis, tačiau ilgai išliekantys arba diskomfortą sukeliantys simptomai turėtų būti įvertinti gydytojo, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra ir ramybė.