Akių judesių sutrikimas
Kas yra akių judesių sutrikimas?
Akių judesių sutrikimas – tai būklė, kai akių judesiai tampa nekontroliuojami, netolygūs ar riboti, todėl žmogus negali tiksliai koordinuoti žvilgsnio. Šis sutrikimas gali apsunkinti regėjimą, orientaciją aplinkoje ir kasdienę veiklą, nes akys negeba deramai sekti objektų, prisitaikyti prie greitų judesių arba išlaikyti žvilgsnį viename taške.
Akių judesių sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo nuolatinio akių trūkčiojimo (nistagmo) iki dalinio paralyžiaus, dėl kurio akių judesiai tampa riboti. Ši būklė gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ir rodo, kad gali būti pažeistos akies raumenys ar juos kontroliuojančios nervinės struktūros.
Galimos akių judesių sutrikimo priežastys
Akių judesių sutrikimai gali būti susiję su įvairiomis neurologinėmis, genetinėmis ar akies raumenų problemomis. Štai dažniausios priežastys:
- Nistagmas – tai būklė, kai akys nevalingai juda, dažniausiai ritmiškai trūkčioja arba juda iš vienos pusės į kitą. Nistagmas gali būti įgimtas arba atsirasti dėl neurologinių sutrikimų, pvz., smegenų pažeidimų, išsėtinės sklerozės ar alkoholio ir tam tikrų vaistų poveikio.
- Strabizmas (žvairumas) – tai akių raumenų disbalansas, kuris sukelia akių neatitikimą. Dėl to viena akis gali žiūrėti tiesiai, o kita – krypti į šoną, į viršų ar į apačią. Strabizmas gali apsunkinti gebėjimą tiksliai sekti objektus ir sukelti dvigubo matymo problemų.
- Akių raumenų paralyžius (oftalmoplegija) – tai būklė, kai dėl tam tikrų nervų pažeidimų akių raumenys nebegali normaliai judėti. Šis sutrikimas gali atsirasti dėl diabeto, kraujotakos sutrikimų, galvos smegenų traumos ar nervų uždegimų.
- Neurologinės ligos – tokios ligos kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ar smegenų augliai gali pažeisti smegenų sritis, kurios yra atsakingos už akių judesius, dėl ko sutrinka koordinacija.
- Vestibuliarinės problemos – vidinės ausies ir vestibuliarinės sistemos pažeidimai taip pat gali sukelti akių judesių sutrikimų, nes ši sistema atsakinga už judesių ir pusiausvyros koordinaciją. Tokiais atvejais akių judesių sutrikimai dažnai būna lydimi galvos svaigimo.
Ką daryti pastebėjus akių judesių sutrikimus?
Pastebėjus akių judesių sutrikimų požymius, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti susiję su rimtomis sveikatos problemomis. Štai keli patarimai, kurie gali padėti:
- Pasitarkite su oftalmologu arba neurologu – specialistas gali atlikti išsamius akių judesių ir neurologinius tyrimus, siekdamas nustatyti sutrikimo priežastį. Kartais gali prireikti atlikti papildomus vaizdinius tyrimus, pvz., magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba kompiuterinę tomografiją (KT).
- Pradėkite kineziterapiją – kai kurie akių judesių sutrikimai gali būti palengvinti per specialius pratimus. Kineziterapeutas gali sudaryti individualią programą, skirtą akių raumenų stiprinimui ir judesių gerinimui.
- Venkite provokuojančių veiksnių – tam tikri veiksniai, tokie kaip alkoholis ar stresinės situacijos, gali pabloginti akių judesių sutrikimus. Verta atkreipti dėmesį į tai, kas apsunkina simptomus, ir bandyti tokių veiksnių vengti.
- Naudokite optines priemones – kai kurie akiniai ar lęšiai gali padėti kompensuoti regos sutrikimus ir pagerinti orientaciją aplinkoje. Kai kuriais atvejais specialūs akiniai su prizminiais lęšiais gali padėti koreguoti dvigubo matymo problemą.
- Gydymas vaistais ar chirurginė intervencija – kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti vaistus, kurie padėtų mažinti simptomus ar raumenų spazmus. Jei akių judesių sutrikimas yra susijęs su žvairumu ar nistagmu, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Akių judesių sutrikimai gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą, tačiau laiku kreipiantis pagalbos, daugelį problemų galima valdyti ar bent sušvelninti.
