Raudonas („avietinis”) liežuvis

Raudonas („avietinis”) liežuvis: kas tai yra?

Raudonas arba vadinamasis „avietinis“ liežuvis – tai būklė, kai liežuvis įgauna ryškiai raudoną spalvą, kuri dažnai primena avietės spalvą ir tekstūrą. Toks liežuvio pokytis gali rodyti tam tikras sveikatos problemas ir būti infekcinių, autoimuninių ar mitybos trūkumo ligų simptomas. Šis simptomas gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems, ir dažnai reikalauja medicininio dėmesio.

Toliau aptarsime galimas raudono liežuvio priežastis, lydinčius simptomus ir ką reikėtų daryti pastebėjus šį simptomą.

Galimos raudono („avietinio“) liežuvio priežastys

Raudonas liežuvis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Toliau pateikiamos dažniausios šio simptomo priežastys:

• Skarlatina: Tai bakterinė infekcija, kurią sukelia streptokokai. Skarlatina dažniausiai pasireiškia vaikams ir sukelia „avietinį“ liežuvį, lydimą aukštos temperatūros, odos bėrimų ir gerklės skausmo.
• Kawasaki liga: Tai reta vaikų liga, kurios metu kraujagyslės tampa uždegiminės. Kawasaki ligos atveju liežuvis tampa ryškiai raudonas ir patinsta. Papildomi simptomai – odos bėrimai, limfmazgių patinimas ir akių paraudimas.
• Vitaminų trūkumas (ypač B grupės vitaminų): Vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas gali sukelti liežuvio pokyčius, įskaitant paraudimą ir glotnią tekstūrą.
• Geografinis liežuvis: Tai gerybinė būklė, kuriai būdingi raudoni, netaisyklingi plotai ant liežuvio paviršiaus, kurie primena žemėlapį. Ši būklė dažniausiai yra nepavojinga ir nėra susijusi su infekcijomis.
• Alerginės reakcijos: Kai kurie maisto produktai ar cheminės medžiagos gali sukelti alerginę reakciją, dėl kurios liežuvis parausta ir gali atsirasti patinimas.
• Infekcijos ar burnos uždegimai: Grybelinės infekcijos, tokios kaip kandidozė, arba kitos burnos uždegiminės būklės gali sukelti liežuvio paraudimą ir diskomfortą.

Simptomai, lydintys raudoną liežuvį

Be ryškiai raudonos liežuvio spalvos, gali pasireikšti ir kiti simptomai, kurie padeda nustatyti pagrindinę priežastį:

• Karščiavimas – dažnai būdingas skarlatinai ar Kawasaki ligai.
• Patinimas ir skausmas liežuvyje – gali būti susijęs su alerginėmis reakcijomis ar uždegiminėmis būklėmis.
• Odos bėrimai – dažnai pasireiškia kartu su skarlatina ar Kawasaki liga.
• Burnos sausumas ar deginimo pojūtis – gali būti susijęs su mitybos trūkumais ar grybeline infekcija.
• Apetito praradimas – ypač vaikams, kurie gali jausti diskomfortą dėl paraudusio liežuvio.

Kaip elgtis, jei pastebėjote raudoną liežuvį?

Raudonas liežuvis gali būti rimtos būklės ženklas arba laikinas pokytis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus ir prireikus kreiptis į specialistą. Štai keli patarimai:

Rekomenduojami veiksmai:

• Kreipkitės į gydytoją pediatrą ar šeimos gydytoją
  Jei liežuvis paraudęs ir kartu su tuo pasireiškia karščiavimas, bėrimai ar kiti sisteminiai simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.
• Laikykitės tinkamos burnos higienos
  Reguliari burnos higiena gali padėti išvengti infekcijų ir uždegimų. Naudokite švelnią dantų pastą ir venkite burnos higienos priemonių su alkoholiu.
• Sekite mitybą ir papildykite ją vitaminais
  Įsitikinkite, kad gaunate pakankamai B grupės vitaminų ir folio rūgšties. Vitaminų trūkumas gali būti ištaisytas subalansuota mityba ar papildais.
• Stebėkite galimus alergijos šaltinius
  Jei įtariate, kad raudonas liežuvis gali būti susijęs su alergine reakcija, pabandykite identifikuoti galimą alergeną ir venkite jo vartojimo.
• Venkite dirginančių maisto produktų
  Karšti, rūgštūs ar aštrūs maisto produktai gali pabloginti liežuvio būklę. Kol liežuvis sudirgęs, rinkitės švelnesnį maistą.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei raudonas liežuvis išlieka ilgiau nei kelias dienas.
• Jei pasireiškia karščiavimas, odos bėrimai ar limfmazgių patinimas.
• Jei jaučiate stiprų liežuvio skausmą ar patinimą.
• Jei yra kitų simptomų, tokių kaip burnos sausumas ar apetito praradimas.

Raudonas liežuvis gali būti susijęs su įvairiomis būklėmis – nuo gerybinių iki rimtų sveikatos problemų. Laiku kreipdamiesi į gydytoją galėsite nustatyti priežastį ir užtikrinti tinkamą gydymą, jei būtina.