Šlapimo nelaikymas kuomet padidėja spaudimas

Kas yra šlapimo nelaikymas, kuomet padidėja spaudimas?

Šlapimo nelaikymas, kai padidėja spaudimas (dar vadinamas stresiniu šlapimo nelaikymu), yra būklė, kai šlapimas netyčia išteka dėl pilvo spaudimo padidėjimo. Tokį spaudimą gali sukelti fizinės veiklos, pavyzdžiui, kosulys, čiaudėjimas, juokas, sportas ar net paprastas stovėjimas. Ši būklė dažniausiai pasitaiko moterims, tačiau gali paveikti ir vyrus, ypač po prostatos operacijų ar esant tam tikroms sveikatos būklėms.

Galimos šlapimo nelaikymo priežastys, kuomet padidėja spaudimas

Šlapimo nelaikymą, atsirandantį dėl padidėjusio pilvo spaudimo, gali sukelti šie veiksniai:

• Silpni dubens dugno raumenys: dažnai dėl nėštumo, gimdymo, senėjimo ar svorio pokyčių dubens raumenys susilpnėja ir nepakankamai palaiko šlapimo pūslę.
• Hormonų pokyčiai: menopauzės metu sumažėjęs estrogenų kiekis gali lemti šlapimo pūslės ir šlaplės audinių susilpnėjimą.
• Operacijos: dubens ar prostatos operacijos gali paveikti raumenis ir nervus, atsakingus už šlapimo sulaikymą.
• Chroninis kosulys: ilgalaikis kosulys dėl rūkymo, bronchito ar astmos gali padidinti pilvo spaudimą ir paveikti šlapimo sulaikymą.
• Viršsvoris: papildomas svoris gali padidinti spaudimą dubens srities organams, apsunkindamas šlapimo sulaikymą.
• Raumenų ar nervų pažeidimai: bet koks dubens srities nervų ar raumenų pažeidimas gali sukelti kontrolės praradimą.

Simptomai, lydintys šlapimo nelaikymą, kuomet padidėja spaudimas

Stresinio šlapimo nelaikymo požymiai gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo:

• Netyčinis šlapimo ištekėjimas: šlapimas gali ištekėti net atliekant paprastus veiksmus, kai pilvo spaudimas šiek tiek padidėja.
• Dažnas šlapinimasis: kai kurie žmonės gali jausti, kad reikia dažniau šlapintis, kad būtų išvengta pratekėjimo.
• Šlapimo ištekėjimas atliekant fizinį aktyvumą: bėgimas, kilnojimas ar šuoliai gali sukelti netyčinį šlapimo ištekėjimą.
• Nepatogumas kasdienėse veiklose: žmonės gali vengti tam tikrų veiklų ar situacijų dėl šlapimo nelaikymo rizikos.

Kaip elgtis, kai pasireiškia šlapimo nelaikymas dėl padidėjusio spaudimo?

Jei pastebite šlapimo nelaikymo požymių, galite išbandyti šias priemones:

• Atlikite dubens dugno raumenų pratimus (Kėgelio pratimus): šie pratimai padeda sustiprinti dubens dugno raumenis, kurie yra svarbūs šlapimo pūslės kontrolei.
• Laikykitės sveiko kūno svorio: svorio sumažinimas gali sumažinti pilvo spaudimą ir padėti sumažinti simptomus.
• Venkite per daug kofeino ir alkoholio: šios medžiagos gali dirginti šlapimo pūslę ir skatinti šlapimo ištekėjimą.
• Stebėkite šlapinimosi dažnumą: reguliariai šlapinkitės, kad sumažintumėte šlapimo kiekį pūslėje ir sumažintumėte pratekėjimo riziką.
• Venkite sunkaus fizinio krūvio: jei pastebite, kad tam tikros fizinės veiklos sukelia šlapimo nelaikymą, stenkitės jų vengti arba koreguoti apkrovą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Šlapimo nelaikymas trukdo kasdieninei veiklai arba daro įtaką gyvenimo kokybei.
• Dubens dugno raumenų pratimai nesuteikia reikiamo palengvėjimo.
• Kartu su šlapimo nelaikymu jaučiate skausmą ar kitus neįprastus simptomus.
• Nelaikymas didėja ir kyla sunkumų kontroliuoti šlapinimąsi net ramybės būsenoje.

Laiku pasikonsultavę su gydytoju, galėsite užtikrinti tinkamą gydymą ir sumažinti šlapimo nelaikymo riziką kasdieninėse veiklose.