Vienos pusės klausos praradimas

Vienos pusės klausos praradimas

Vienos pusės klausos praradimas, dar vadinamas vienpusiu klausos praradimu, yra būklė, kai asmuo praranda dalį arba visą klausą vienoje ausyje. Šis sutrikimas gali būti staigus arba vystytis palaipsniui. Vienpusis klausos praradimas gali apsunkinti garsų suvokimą, ypač triukšmingoje aplinkoje, ir paveikti gebėjimą tiksliai nustatyti garso šaltinį. Priežastys gali būti įvairios – nuo ausies infekcijos iki neurologinių ar struktūrinių problemų.

Galimos priežastys

Vienos pusės klausos praradimą gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Ausies infekcijos – vidinės arba vidurinės ausies infekcijos (pvz., otitas) gali sukelti laikiną arba nuolatinį klausos praradimą, jei infekcija paveikia klausos mechanizmus.
• Staigus sensorinis klausos praradimas – staigus klausos praradimas vienoje ausyje, kuris gali atsirasti be aiškios priežasties ir dažnai laikomas skubiu atveju.
• Ausies traumos – stiprus smūgis į ausį, akustinė trauma dėl garsaus garso ar barotraumos (pvz., greitas slėgio pokytis nardymo metu) gali pažeisti klausos aparatą.
• Triukšmo poveikis – ilgalaikis garsaus triukšmo poveikis gali pažeisti ausies plaukelių ląsteles, sukeldamas vienpusį klausos praradimą.
• Ausies uždegimas ar užsikimšimas – vaško kamštis, skysčio kaupimasis ar kita kliūtis išoriniame ausies kanale gali užblokuoti garsą ir sukelti klausos praradimą.
• Akustinė neuroma – tai gerybinis navikas, augantis ant klausos ir pusiausvyros nervo, kuris gali spausti nervus ir sukelti vienpusį klausos praradimą.
• Meniere‘o liga – sukelia skysčių kaupimąsi vidinėje ausyje, dėl ko gali atsirasti vienpusis klausos praradimas, spengimas ausyje, galvos svaigimas.
• Kraujotakos sutrikimai – sumažėjusi kraujo apytaka ausies vidiniuose audiniuose, kartais dėl širdies ir kraujagyslių problemų, gali paveikti klausą.
• Autoimuniniai sutrikimai – kai kurios autoimuninės ligos, pvz., sisteminė raudonoji vilkligė, gali paveikti klausos nervą ir sukelti vienpusį klausos praradimą.

Simptomai, lydintys vienos pusės klausos praradimą

Kartu su klausos praradimu vienoje ausyje gali pasireikšti ir kiti simptomai, priklausomai nuo priežasties:

• Spengimas arba ūžimas pažeistoje ausyje (tinitas)
• Pusiausvyros sutrikimai ar galvos svaigimas (ypač su Meniere‘o liga)
• Slėgio pojūtis ar skausmas pažeistoje ausyje
• Galvos skausmas ar spaudimas
• Sunkumas suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje
• Garso šaltinio nustatymo problemos

Kaip elgtis, jei pastebite vienos pusės klausos praradimą?

Jei pastebite, kad viena ausis prarado klausą, svarbu imtis šių veiksmų:

• Stebėkite kitus simptomus – jei kartu su klausos praradimu atsiranda galvos svaigimas, skausmas ar kiti simptomai, atkreipkite dėmesį, nes tai gali padėti nustatyti priežastį.
• Venkite triukšmingos aplinkos – laikykitės atokiau nuo stipraus triukšmo, kuris gali pabloginti klausos būklę.
• Nesigydykite namų sąlygomis – venkite dėti lašus ar kitus preparatus į ausį, ypač jei nesate tikri dėl problemos priežasties, nes tai gali pabloginti situaciją.
• Laikykitės geros ausų higienos – venkite ausų krapštukų, kurie gali sukelti užsikimšimą ar sužeisti ausies kanalą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vienpusis klausos praradimas gali būti rimtos sveikatos problemos ženklas, todėl svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Klausos praradimas atsirado staiga arba po traumos.
• Pastebite kartu vykstančius simptomus, tokius kaip spengimas, galvos svaigimas ar skausmas.
• Prarasta klausa ilgą laiką negrįžta arba blogėja.
• Jaučiate spaudimą ar diskomfortą ausyje, kuris nepraeina.

Gydytojas gali atlikti ausies tyrimus, klausos testus, MRT ar kitus diagnostinius tyrimus, kad nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą. Priklausomai nuo priežasties, gydymas gali apimti vaistus, chirurginį gydymą ar klausos aparatų naudojimą, siekiant atkurti ar pagerinti klausos funkciją.