Kas yra intensyvus niežulys?
Intensyvus niežulys (pruritas) yra nemalonus odos pojūtis, kuris verčia subraižyti odą, ir gali būti laikinas arba ilgalaikis. Jis gali pasireikšti įvairiose kūno vietose ir turėti įvairias priežastis. Nors niežulys dažniausiai būna lengvas ir praeina po tam tikro laiko, intensyvus ir nuolatinis niežulys gali kelti didelį diskomfortą ir būti ženklas, kad organizme vyksta kažkas rimto.
Galimos intensyvaus niežulio priežastys
Intensyvus niežulys gali atsirasti dėl įvairių veiksnių ir sveikatos sutrikimų:
1. Odos ligos
- Egzema (atopinis dermatitas): Ši lėtinė liga sukelia uždegimą ir niežulį odoje. Egzemos pažeista oda gali tapti sausa, pleiskanojančia ir paraudusia.
- Psoriazė: Ši liga sukelia greitą odos ląstelių augimą, sukeldama pleiskanojimą ir intensyvų niežulį.
- Kontaktinis dermatitas: Alerginės reakcijos arba dirginančių medžiagų poveikis, tokių kaip tam tikri kosmetikos produktai ar metalai (pvz., nikelis), gali sukelti intensyvų niežulį ir odos bėrimą.
- Užkrečiamos odos ligos: Bakterinės, grybelinės ar virusinės infekcijos, pvz., grybai, pedikuliozė (šiukšlių užkratas) ar vėjaraupiai, gali sukelti niežulį.
2. Alerginės reakcijos
- Alergija maistui, vaistams ar aplinkos alergenams: Alergijos gali sukelti odos niežėjimą, kuris gali būti intensyvus. Pavyzdžiui, alerginė reakcija į tam tikrus maisto produktus (pvz., riešutus, jūros gėrybes) arba vaistus (pvz., antibiotikus).
- Kontaktinis niežulys: Alerginės reakcijos, sukeltos kontakto su augalais (pvz., alavijais), cheminėmis medžiagomis (pvz., valymo priemonėmis) ar tam tikrais audiniais (pvz., vilna), gali sukelti intensyvų niežulį.
3. Kraujo ir limfinės ligos
- Cirozė, inkstų nepakankamumas: Kepenų ir inkstų ligos gali sukelti odos niežėjimą, nes šios ligos sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus ir šlakų kaupimąsi organizme.
- Leukemija ir limfoma: Kai kurios kraujo ligos gali sukelti odos niežėjimą dėl išsiskiriančių toksinų arba padidėjusios kraujo filtracijos.
- Hodžkino limfoma: Tai retas vėžys, kuris dažnai sukelia niežėjimą ir gali būti susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip karščiavimas ar svorio kritimas.
4. Kepenų ir medžiagų apykaitos sutrikimai
- Hepatitas, kepenų cirozė: Šios ligos gali sukelti stiprų niežulį dėl tulžies rūgščių kaupimosi kraujyje, nes pažeista kepenų funkcija neleidžia tinkamai pašalinti šių medžiagų iš organizmo.
- Diabetas: Nesuvaldomas cukrinis diabetas gali sukelti sausą ir niežtinčią odą, ypač jei cukraus kiekis kraujyje yra per didelis.
5. Hormoniniai ir metaboliniai sutrikimai
- Skydliaukės ligos: Hormonų disbalansas, susijęs su skydliaukės veikla, gali sukelti sausą odą ir niežulį. Hipotiroidizmas (per mažai hormonų) ir hipertireozė (per daug hormonų) gali būti šios būklės priežastys.
- Nėštumas: Nėštumo metu kai kurios moterys patiria intensyvų niežulį, ypač vėlai nėštumo laikotarpiu dėl hormonų pokyčių.
6. Vaistai
- Vaistų sukeltas niežulys: Kai kurie vaistai, pvz., antibiotikai, opiodai ir kai kurie priešgrybeliniai vaistai, gali sukelti niežulį kaip šalutinį poveikį.
7. Neurologinės ligos
- Diabetinė neuropatija: Šis sutrikimas, atsirandantis dėl ilgalaikio diabeto, gali sukelti niežėjimą, ypač kojose ir rankose, nes nervai nustoja tinkamai perduoti signalus.
- Šoninė amiotrofinė sklerozė (ALS): Kai kurios neurologinės ligos, kaip ALS, gali sukelti niežėjimą dėl nervų pažeidimo.
Intensyvaus niežulio simptomai
Intensyvus niežulys gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo priežasties:
- Odai pleiskanojant arba paraudus: Niežėjimas gali sukelti odos dirginimą ir uždegimą, kuris matomas paraudimu, lupimusi arba bėrimu.
- Sausos odos pojūtis: Sausa oda, kartais lydima įtrūkimų ar pleiskanų, gali sukelti stiprų niežėjimą.
- Stiprus niežėjimas su išbėrimais: Kartais niežulys lydi išbėrimus, pvz., dilgėlinę, žvynelinę ar alergines reakcijas.
- Skausmas ir deginimo pojūtis: Kai niežėjimas yra labai intensyvus, jis gali tapti skausmingas ir kartu sukelti deginimo pojūtį.
Ką daryti, jei atsiranda intensyvus niežulys?
Jei niežulys yra labai intensyvus ir trunka ilgiau, svarbu imtis šių veiksmų:
- Venkite įbrėžimų: Nors niežulys dažnai verčia šukauti, stenkite nebraižyti odos, nes tai gali pabloginti būklę ir sukelti infekciją.
- Drėkinkite odą: Naudokite drėkinamuosius kremus, kad sumažintumėte sausumą ir nuramintumėte odą.
- Naudokite priešuždegiminius kremus: Kai kuriais atvejais, gydytojas gali rekomenduoti steroidinius kremus, kurie padės sumažinti uždegimą ir niežulį.
- Vartokite antihistamininius vaistus: Jei niežulys susijęs su alergija, antihistaminai gali padėti palengvinti simptomus.
- Pasitarkite su gydytoju: Jei niežulys yra nuolatinis arba labai stiprus, svarbu kreiptis į gydytoją dėl tikslios diagnozės ir gydymo. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, odos tyrimus ar kitus diagnostinius tyrimus, kad nustatytų niežulio priežastį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Niežulys nesibaigia arba stiprėja.
- Niežėjimas yra susijęs su bėrimais, opelėmis, paraudimu ar kita odos pažeidimu.
- Kartu atsiranda kiti simptomai, pvz., karščiavimas, patinimas, nuovargis ar svorio kritimas.
- Niežulys atsiranda po naujų vaistų vartojimo arba dėl tam tikrų aplinkos veiksnių (pvz., alergijų).
Greitas gydymas ir diagnozavimas gali padėti rasti tinkamą gydymą ir palengvinti niežulį, taip užkertant kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.