Baimė numirti dėl ligos

Baimė numirti dėl ligos

Baimė numirti dėl ligos – tai intensyvus nerimas, kylantis iš įsitikinimo, kad bet kokie kūno pojūčiai ar simptomai gali reikšti rimtą ar gyvybei pavojingą sveikatos problemą. Ši būklė, vadinama hipochondrija arba sveikatos nerimu, gali pasireikšti kaip baimė, kad žmogus serga sunkia liga, pvz., vėžiu ar širdies liga, nors medicininiai tyrimai nepatvirtina jokios rimtos sveikatos problemos. Toks nerimas gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, santykius ir gyvenimo kokybę.

Galimos priežastys

Baimę numirti dėl ligos gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Psichologiniai veiksniai – polinkis į nerimą, jautrumas kūno pojūčiams ir didelis dėmesys kūno simptomams gali sustiprinti sveikatos nerimą.
• Trauminiai išgyvenimai – ankstesnės patirtys, pvz., staigi artimo žmogaus netektis ar patirta rimta liga, gali padidinti baimę numirti dėl ligos.
• Genetika ir šeimos istorija – žmonės, kurių šeimos nariai sirgo rimtomis ligomis, gali jausti didesnę baimę dėl savo sveikatos.
• Informacijos perteklius – per didelis dėmesys informacijos apie ligas paieškai ir skaitymas apie sveikatos problemas gali sukelti nepagrįstą baimę ir sustiprinti įsitikinimą, kad žmogus serga sunkia liga.
• Sunkumai su neapibrėžtumu – kai kurie žmonės sunkiai pakelia neaiškumą dėl savo sveikatos būklės ir jaučia nuolatinį poreikį gauti patvirtinimą, kad neserga.

Simptomai, lydintys baimę numirti dėl ligos

Ši baimė gali būti lydima įvairių simptomų, kurie dažnai kyla dėl streso ar nerimo:

• Nuolatinis kūno stebėjimas ir jautrumas bet kokiems pojūčiams ar simptomams
• Dažnas kreipimasis į gydytojus arba perdėtas tyrimų atlikimas
• Panikos priepuoliai ir stiprus nerimas dėl galimos ligos
• Miego sutrikimai, mintys apie mirtį ir nerimas naktį
• Apetito pokyčiai, nuovargis ar silpnumo jausmas dėl nuolatinio nerimo
• Izoliacija nuo kitų, nes baimė sukelia depresiją ar socialinį pasitraukimą

Kaip elgtis, jei jaučiate baimę numirti dėl ligos?

Jei susiduriate su baime numirti dėl ligos, galite imtis šių veiksmų, siekdami sumažinti nerimą:

• Ribokite sveikatos informacijos paiešką internete – per didelis dėmesys informacijos apie ligas paieškai gali tik sustiprinti nerimą, tad nustatykite laiko limitą ar pasistenkite nukreipti dėmesį į kitas veiklas.
• Pasitikėkite gydytojais – susiraskite vieną gydytoją ar specialistą, kurio patarimus galite vertinti patikimai, ir laikykitės jo rekomendacijų.
• Praktikuokite atsipalaidavimo metodus – meditacija, gilus kvėpavimas ar joga gali padėti nuraminti mintis ir sumažinti nerimą.
• Išlaikykite sveiką gyvenimo būdą – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
• Ieškokite psichologinės pagalbos – konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu gali padėti suprasti ir valdyti sveikatos nerimą.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei baimė numirti dėl ligos tampa intensyvi ir trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina kreiptis į specialistą:

• Jei pastebite, kad nerimas trukdo jūsų darbui, santykiams ar socialiniam gyvenimui.
• Jei reguliariai patiriate panikos priepuolius, miego sutrikimus ar stiprų nerimą dėl savo sveikatos.
• Jei negalite kontroliuoti noro nuolat atlikti medicininius tyrimus ar kreiptis į gydytojus.
• Jei baimė dėl sveikatos tampa nevaldoma ir prastina jūsų gyvenimo kokybę.

Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti jums atpažinti ir keisti baimės modelius, išmokti susitvarkyti su nerimu ir iš naujo vertinti kūno pojūčius be baimės dėl sveikatos.