Iš šlapimo angų nuolat teka šlapimas, kuriuo „permirksta“ gretutiniai audiniai (apatinė pilvo dalis, šlaunys)

Iš šlapimo angų nuolat teka šlapimas, kuriuo „permirksta“ gretutiniai audiniai

Nuolatinis šlapimo tekėjimas, dėl kurio šlapimas permirkdo gretutinius audinius, pavyzdžiui, apatinę pilvo dalį ar šlaunis, yra būklė, kurią gali sukelti šlapimo nelaikymas ar kiti šlapimo sistemos sutrikimai. Ši problema gali paveikti gyvenimo kokybę, todėl svarbu nustatyti priežastį ir pradėti tinkamą gydymą. Toks šlapimo tekėjimas gali būti susijęs su šlapimo takų, nervų sistemos ar dubens dugno problemomis.

Galimos priežastys

Nuolatinį šlapimo tekėjimą gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Šlapimo nelaikymas – būklė, kai žmogus negali visiškai kontroliuoti šlapinimosi, todėl šlapimas gali nuolat arba epizodiškai tekėti. Tai gali apimti:
  • Streso nelaikymą – šlapimo ištekėjimas juokiantis, čiaudint, kosint ar fizinio aktyvumo metu.
  • Skubos nelaikymą – stiprus ir staigus noras šlapintis, kai šlapimas gali ištekėti iki tualeto pasiekimo.
  • Perpildymo nelaikymą – kai šlapimo pūslė pilna ir nevisiškai ištuštėja, todėl šlapimas nuolat lašėja.
• Šlapimo pūslės fistulė – netipiškas kanalėlis tarp šlapimo pūslės ir aplinkinių audinių (pvz., makšties ar pilvo), kuris sukelia nuolatinį šlapimo tekėjimą į gretutinius audinius ir juos permirkdo.
• Neurologiniai sutrikimai – nervų sistemos ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, stuburo pažeidimai ar diabetinė neuropatija, gali sutrikdyti nervų signalus, kurie kontroliuoja šlapimo pūslę, todėl atsiranda nuolatinis šlapimo tekėjimas.
• Dubens dugno raumenų silpnumas – dėl dubens dugno raumenų nusilpimo šlapimo pūslė ir šlapimo takai gali būti prastai palaikomi, todėl atsiranda šlapimo nelaikymas. Dažniausiai tai susiję su nėštumu, gimdymu ar senėjimu.
• Šlapimo takų infekcijos – infekcija šlapimo pūslėje ar šlaplėje gali sukelti dažną ir nenuspėjamą norą šlapintis, o kai kuriais atvejais – nuolatinį šlapimo tekėjimą.

Simptomai, lydintys nuolatinį šlapimo tekėjimą

Nuolatinis šlapimo tekėjimas gali pasireikšti kartu su kitais simptomais, priklausomai nuo priežasties:

• Dažnas noras šlapintis, net ir tuščia šlapimo pūsle
• Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis (jei yra infekcija)
• Apatinės pilvo dalies sunkumas arba diskomfortas
• Odos sudirginimas ar bėrimai tose vietose, kurios nuolat liečiasi su šlapimu
• Prastas šlapimo sulaikymas fizinio krūvio metu arba staigaus šlapinimosi poreikis

Kaip elgtis, jei pastebite nuolatinį šlapimo tekėjimą?

Jei susiduriate su nuolatiniu šlapimo tekėjimu, galite imtis šių veiksmų:

• Pasirūpinkite higiena – dažnai keiskite drabužius ir naudokite apsauginius įklotus ar suaugusiųjų sauskelnes, kad išlaikytumėte odą sausą ir apsaugotumėte nuo sudirginimo.
• Išlaikykite švarią odą – nuplaukite pažeistą odą šiltu vandeniu ir švelniu muilu, kad sumažintumėte infekcijos riziką.
• Mankštinkite dubens dugno raumenis – specialūs pratimai (Kėgelio pratimai) gali padėti sustiprinti dubens dugno raumenis ir sumažinti šlapimo nelaikymą.
• Venkite diuretikų – venkite kofeino, alkoholio ir kitų produktų, kurie gali padidinti šlapimo gamybą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Nuolatinis šlapimo tekėjimas trukdo kasdieniam gyvenimui ir sukelia diskomfortą.
• Atsiranda infekcijos požymių, pvz., skausmas, deginimo pojūtis ar karščiavimas.
• Jaučiate dubens dugno raumenų silpnumą arba turite kitų neurologinių problemų, susijusių su šlapimo kontrolės praradimu.
• Šlapimo nelaikymas atsirado po dubens srities operacijos ar gimdymo.

Gydytojas gali atlikti šlapimo takų ir dubens srities tyrimus, tokius kaip šlapimo tyrimai, ultragarsas ar urodinaminiai tyrimai, kad nustatytų problemos priežastį. Priklausomai nuo priežasties, gydymas gali apimti vaistus, dubens dugno terapiją, chirurgines procedūras arba kitas gydymo formas, kad būtų pagerinta šlapimo kontrolė ir gyvenimo kokybė.