Nuolatinis akių dirginimas

Nuolatinis akių dirginimas

Nuolatinis akių dirginimas yra diskomforto būsena, kai akys jaučia sausumą, niežėjimą, perštėjimą ar skausmą. Šis simptomas gali turėti įvairių priežasčių – nuo aplinkos veiksnių iki akių ligų. Nuolatinis akių dirginimas gali sukelti nemažą diskomfortą ir trukdyti kasdieninei veiklai, todėl svarbu nustatyti dirginimo priežastį ir imtis tinkamų priemonių.

Kokios gali būti nuolatinio akių dirginimo priežastys?

Nuolatinis akių dirginimas gali kilti dėl įvairių veiksnių, kuriuos svarbu atpažinti siekiant sumažinti simptomus. Dažniausios priežastys:

• Akių sausumo sindromas – akių sausumas atsiranda, kai akys negamina pakankamai ašarų arba ašaros greitai išgaruoja. Tai sukelia akių sausumą, niežėjimą ir perštėjimą. Sausumo sindromas dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali kilti ir dėl darbo kompiuteriu, sauso oro ar tam tikrų vaistų.
• Alergijos – sezoninės alergijos, pavyzdžiui, dėl žiedadulkių, ar kontaktinės alergijos, sukelia akių dirginimą ir perštėjimą, o kartais net ašarojimą ir patinimą.
• Ilgalaikis ekranų naudojimas – ilgai žiūrint į kompiuterio ar telefono ekraną, akys pavargsta, o mirksėjimo dažnis sumažėja, dėl to atsiranda sausumas ir akių nuovargis.
• Kontaktiniai lęšiai – netinkamai naudojami ar netinkamo dydžio kontaktiniai lęšiai gali sukelti akių dirginimą. Lęšių paviršiuje gali kauptis apnašos, kurios dirgina akis.
• Akių infekcijos – bakterinės ar virusinės infekcijos, tokios kaip konjunktyvitas (akių uždegimas), gali sukelti paraudimą, niežėjimą ir diskomfortą.
• Cheminiai dirgikliai – dulksnos, dūmai, buitiniai valikliai ar kosmetikos priemonės taip pat gali dirginti akis, ypač jei jos jautrios.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors kai kuriais atvejais akių dirginimas gali praeiti savaime arba sumažėti pašalinus dirgiklius, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją:

• Simptomai nepraeina arba stiprėja – jei akių dirginimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas ir nepraeina naudojant įprastus akių lašus ar kitus priežiūros metodus.
• Kartu atsiranda kitų simptomų – jei dirginimą lydi stiprus skausmas, regėjimo sutrikimai, pūlingos išskyros ar ryškus paraudimas, tai gali rodyti infekciją ar rimtesnę akių ligą.
• Lėtiniai simptomai – jei akių dirginimas tampa lėtinis ir reguliariai kartojasi, svarbu išsiaiškinti pagrindinę priežastį, kad būtų galima tinkamai ją gydyti.

Gydymo galimybės ir prevencijos priemonės

Gydymas priklauso nuo akių dirginimo priežasties. Pagrindinės gydymo ir prevencijos priemonės:

• Dirbtinės ašaros – tai dažniausiai naudojamas sprendimas akių sausumui malšinti. Dirbtinės ašaros drėkina akis ir padeda sumažinti sausumo simptomus.
• Alergijos gydymas – alergijos atveju gali padėti antihistamininiai vaistai arba specialūs akių lašai, kurie mažina niežėjimą ir paraudimą.
• Reguliarios pertraukos nuo ekranų – dirbant kompiuteriu ar ilgai naudojant telefoną, rekomenduojama reguliariai daryti pertraukas ir stebėti 20-20-20 taisyklę (kas 20 minučių žiūrėti į objektą, esantį už 20 pėdų (~6 m) atstumu, 20 sekundžių).
• Tinkama kontaktinių lęšių priežiūra – valyti ir dezinfekuoti kontaktinius lęšius pagal rekomendacijas, taip pat laikytis lęšių nešiojimo grafiko ir pasirinkti tinkamą jų dydį.
• Akių apsauga nuo aplinkos veiksnių – venkite dūmų, dulkių ar cheminių medžiagų poveikio, kurie gali dirginti akis. Lauke gali padėti akiniai nuo saulės, kurie apsaugo akis nuo UV spindulių ir dulkių.
• Šilti kompresai – kai kuriais atvejais šilti kompresai gali padėti palengvinti akių dirginimą ir skausmą, ypač esant sausumo sindromui.

Reguliarus akių priežiūros priemonių naudojimas ir dėmesys aplinkos veiksniams padeda sumažinti akių dirginimo simptomus ir išvengti rimtesnių problemų.