Gausūs kraujavimas

Kas yra gausus kraujavimas?

Gausus kraujavimas – tai intensyvus kraujo netekimas, kuris gali pasireikšti tiek išorėje (pvz., po traumos), tiek viduje (pvz., vidaus organų pažeidimų ar plyšimų atveju). Gausus kraujavimas yra pavojinga būklė, nes didelis kraujo netekimas gali lemti gyvybei pavojingą būklę – šoką ir organų nepakankamumą. Todėl tokiai būklei būtina skubi medicininė pagalba.

Galimos gausaus kraujavimo priežastys

Gausų kraujavimą gali sukelti įvairūs veiksniai:

  • Traumos: avarijos, kritimai, pjūviai ar kitos sužeidimų rūšys gali pažeisti kraujagysles ir sukelti stiprų išorinį arba vidinį kraujavimą.
  • Operacijos ir chirurginės procedūros: kai kuriais atvejais gali įvykti komplikacijos, dėl kurių pacientas netenka daug kraujo.
  • Vidaus organų pažeidimai: plyšę organai, pvz., kepenys, blužnis ar aorta, gali sukelti gyvybei pavojingą vidinį kraujavimą.
  • Virškinimo trakto opos ir erozijos: skrandžio ar žarnyno opos gali kraujuoti, o sunkiais atvejais sukelti gausų vidinį kraujavimą.
  • Kraujotakos sistemos ligos: kai kurios kraujo ligos, pvz., hemofilija ar trombocitopenija, gali padidinti kraujavimo riziką.
  • Ginekologinės būklės: moterims gausus kraujavimas gali atsirasti dėl gimdos miomų, endometriozės ar persileidimo.
  • Antikoaguliantai (kraujo skiedikliai): kai kurie vaistai, skirti kraujui skystinti, gali padidinti kraujavimo riziką.
  • Aneurizmos: kai kurios kraujagyslės gali išsiplėsti ir plyšti, ypač smegenyse ar pilvo ertmėje, sukeldamos staigų ir gausų vidinį kraujavimą.

Simptomai, lydintys gausų kraujavimą

Gausaus kraujavimo simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausi yra šie:

  • Ryškus kraujo matymas: išorinis kraujavimas paprastai matomas kaip srautus ar pulsuojančias kraujo sroves.
  • Galvos svaigimas ir silpnumas: kraujospūdžiui mažėjant dėl kraujo netekimo, gali atsirasti silpnumas ar net sąmonės netekimas.
  • Padidėjęs širdies ritmas: kūnas stengiasi kompensuoti kraujo netekimą padidindamas širdies plakimą.
  • Šaltas prakaitas ir blyškumas: oda gali tapti blyški ir drėgna, o galūnės – šaltos.
  • Kvėpavimo sutrikimai: sumažėjus kraujo kiekiui, organizmui gali trūkti deguonies, dėl ko kvėpavimas gali tapti greitas arba neritmiškas.
  • Pilvo skausmas arba patinimas: vidinio kraujavimo atveju pilve gali atsirasti skausmas ar patinimas.

Kaip elgtis, kai įvyksta gausus kraujavimas?

Jei susiduriate su gausiu kraujavimu, būtina imtis skubių veiksmų:

  1. Kreipkitės į skubią pagalbą: nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu ir informuokite apie kraujavimo sunkumą.
  2. Sustabdykite kraujavimą (jei įmanoma): jei kraujavimas yra išorinis, uždėkite švarų tvarstį ar audinį ir spauskite, kad sumažintumėte kraujo netekimą.
  3. Pakelkite galūnę: jei kraujuoja ranka ar koja, laikykite ją pakeltą, kad sumažintumėte kraujo tekėjimą į pažeistą vietą.
  4. Užveržkite žaizdą (jei būtina): kraujavimui iš didesnių arterijų gali prireikti užveržti turniketą virš pažeistos vietos, tačiau tai darykite tik kaip paskutinę priemonę.
  5. Nuraminkite nukentėjusįjį: stresas gali padidinti širdies ritmą, todėl stengdamiesi sumažinti paniką galite padėti sumažinti kraujavimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Gausus kraujavimas visada reikalauja skubios medicininės pagalbos. Kreipkitės į gydytoją ar pagalbą nedelsdami, jei:

  • Kraujavimas yra stiprus ir nesiliauja po 10 minučių spaudimo.
  • Kraujuojama iš gilios ar plačios žaizdos, ypač jei pažeistos pagrindinės kraujagyslės.
  • Kraujavimas vyksta iš vidaus (pvz., vemiate krauju, yra kraujas išmatose ar šlapime).
  • Patiriate galvos svaigimą, sąmonės netekimą ar kitus šoko simptomus.
  • Kraujavimas atsiranda vartojant kraują skystinančius vaistus arba sergate kraujo krešėjimo sutrikimais.

Skubus gydymas gali apimti kraujo perpylimus, chirurgines procedūras arba intraveninį skysčių ir vaistų tiekimą, kad būtų atkurta cirkuliacija ir užkirstas kelias tolesniam kraujo netekimui.