Dėmesio sutrikimas

Kas yra dėmesio sutrikimas?

Dėmesio sutrikimas – tai būklė, kai asmuo patiria sunkumų sutelkti dėmesį, išlaikyti koncentraciją, organizuoti užduotis ar atlikti jas nuosekliai. Šis sutrikimas gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, įskaitant darbą, mokslą, socialinius santykius ir asmeninį produktyvumą. Dėmesio sutrikimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, pvz., nuolatiniais blaškymosi, pamiršimo, netvarkos ar negebėjimo užbaigti pradėtų užduočių atvejais.

Ši būklė dažnai siejama su dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD), tačiau dėmesio sutrikimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip stresas, miego trūkumas, psichologinės problemos arba neurologinės ligos.

Galimos dėmesio sutrikimo priežastys

Dėmesio sutrikimas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, kurie gali būti tiek biologiniai, tiek aplinkos veiksniai. Štai dažniausios priežastys:

• Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) – tai viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurios atsiranda dėmesio sutrikimas. ADHD dažnai pasireiškia vaikystėje, tačiau gali tęstis ir suaugusiems. Asmenys, turintys ADHD, dažnai patiria sunkumų išlaikyti dėmesį, susikaupti ir organizuoti užduotis.
• Stresas ir nerimas – nuolatinis stresas, per didelis nerimas ar nerimo sutrikimai gali trikdyti dėmesio koncentraciją ir sutelkimą. Kai žmogus nuolat susikoncentravęs į neigiamas mintis ar baimes, jis gali sunkiai susikaupti ties konkrečia užduotimi.
• Miego sutrikimai – miego trūkumas arba prastas miegas gali turėti rimtą poveikį dėmesio koncentracijai ir kognityvinėms funkcijoms. Be tinkamo poilsio smegenys nesugeba tinkamai apdoroti informacijos ir sutelkti dėmesio.
• Depresija – asmenys, sergantys depresija, gali patirti sunkumų išlaikyti dėmesį ir susikaupti. Depresija gali sukelti nuovargį, apatinę nuotaiką ir susilpnintą atmintį, dėl ko žmogui tampa sunku susitelkti į kasdienes užduotis.
• Neurologinės ligos – tam tikros ligos, pvz., Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ar insultas, gali paveikti smegenų funkcijas ir sukelti dėmesio sutrikimus. Šios ligos pažeidžia smegenų sritis, kurios atsakingos už kognityvinę funkciją ir dėmesio koncentraciją.
• Psichosocialinės problemos – pavyzdžiui, traumos, neigiamos vaikystės patirtys ar šeimos ir socialiniai sunkumai gali sukelti dėmesio sutrikimus, nes žmogus gali jausti nuolatinį diskomfortą ar baimę.
• Vaistų šalutiniai poveikiai – kai kurie vaistai, ypač psichotropiniai vaistai (antidepresantai, raminamieji), gali sukelti koncentracijos sutrikimus ir apsunkinti dėmesio išlaikymą.
• Maistinių medžiagų trūkumas – vitaminų ir mineralų trūkumas, pvz., D vitamino, B grupės vitaminų, geležies ir magnio trūkumas, gali turėti įtakos smegenų veiklai ir dėmesio koncentracijai.

Dėmesio sutrikimo simptomai

Dėmesio sutrikimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurių intensyvumas ir dažnumas gali skirtis priklausomai nuo priežasties. Dažniausi simptomai:

• Sunkumai susikaupti – asmuo dažnai blaškosi ir negali išlaikyti dėmesio vienoje užduotyje, net jei tai yra svarbu.
• Pamėtimai – nuolatiniai daiktų pametimai, praleidžiami susitikimai ar neatliktos užduotys dėl nesugebėjimo susikaupti.
• Lengvas blaškymasis – asmuo greitai praranda dėmesį ir linkęs nuklysti į šoninius stimulus, pavyzdžiui, aplinkos garsus ar minčių trukdžius.
• Sunkumai organizuojant užduotis – dažnai pasitaiko sunkumų planuojant ir organizuojant kasdienes užduotis, tokius kaip laiko valdymas ar užduočių atlikimas nuosekliai.
• Pamiršimas – reguliarus pamiršimas, ypač kasdienėse veiklose, tokiose kaip susitikimai, dokumentų pildymas ar užduočių atlikimas.
• Impulsyvumas – žmonės su dėmesio sutrikimais kartais veikia impulsyviai, nesugeba atsispirti norui atlikti tam tikras veiklas be išankstinio apgalvojimo.

Ką daryti, jei pastebėjote dėmesio sutrikimus?

Jei pastebite, kad dėmesio sutrikimai pradeda daryti įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, verta imtis šių veiksmų:

• Konsultuokitės su gydytoju – pirmiausia svarbu apsilankyti pas gydytoją, kad būtų atlikta išsami diagnozė. Gydytojas gali nukreipti jus pas psichologą, neurologą arba psichiatrijos specialistą.
• Atlikite psichologinį vertinimą – psichologas arba psichiatras gali atlikti testus, kurie padės nustatyti, ar dėmesio sutrikimas yra susijęs su ADHD, depresija ar kitais psichikos sutrikimais.
• Sukurti struktūruotą dienotvarkę – naudokite planavimo įrankius, pvz., užrašų knygeles, programas arba kalendorius, kad padėtumėte susikaupti ir atlikti užduotis pagal prioritetus.
• Sumažinti aplinkos trikdžius – stenkitės atlikti svarbias užduotis ramioje ir tyloje aplinkoje, kad būtų mažiau trikdžių, trukdančių susikaupti.
• Praktikuoti meditaciją ir atsipalaidavimą – meditacija, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti dėmesio koncentraciją.
• Pasirūpinkite mityba ir poilsiu – subalansuota mityba, gausus vitaminų ir mineralų kiekis, taip pat tinkamas miegas gali turėti teigiamą poveikį jūsų dėmesio sutelkimui.
• Farmakologinis gydymas – jei dėmesio sutrikimą sukelia ADHD ar kita psichikos sveikatos būklė, gydytojas gali paskirti vaistus, tokius kaip stimuliatoriai ar antidepresantai, kurie padeda pagerinti dėmesio koncentraciją.

Dėmesio sutrikimas gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, tačiau tinkamai gydomas ir suvaldytas, jis gali būti kontroliuojamas. Svarbu laiku kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą, kad pagerintumėte gyvenimo kokybę.