Nemokėjimas kalbėti

Entezitas

Entezitas – tai sausgyslių ir raiščių prisitvirtinimo prie kaulų vietos (entezių) uždegimas. Entezitai dažnai pasireiškia sąnarių srityje, ypač tose vietose, kur sausgyslės ir raiščiai jungiasi prie kaulų, kaip antai kulnų, kelio, dubens, alkūnių ar stuburo srityse. Ši būklė gali sukelti skausmą, patinimą ir sumažintą judrumą, ypač esant tam tikroms veikloms. Entezitas yra būdingas autoimuninėms ligoms, tokioms kaip ankilozinis spondilitas ar psoriazinis artritas, tačiau jis gali atsirasti ir po traumų ar intensyvaus fizinio krūvio.

Galimos priežastys

Entezitą gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Autoimuninės ligos – ankilozinis spondilitas, psoriazinis artritas ir kiti spondiloartropatijos tipai dažnai sukelia entezitus. Šiose ligose imuninė sistema neteisingai atakuoja audinius, įskaitant entezes.
• Traumos ir fizinis krūvis – pakartotinės traumos ar intensyvus fizinis krūvis (ypač sportuojant ar dirbant fiziškai sunkų darbą) gali sukelti entezitą. Dažniausiai tai pasireiškia sportininkams ir žmonėms, atliekantiems pasikartojančius judesius.
• Infekcijos – tam tikros infekcijos gali skatinti uždegimines reakcijas sausgyslių prisitvirtinimo vietose.
• Metaboliniai ir hormoniniai sutrikimai – kai kurios medžiagų apykaitos ligos, pvz., podagra, gali padidinti entezito riziką dėl medžiagų kaupimosi sausgyslėse.
• Amžius ir degeneraciniai pokyčiai – su amžiumi susijęs sausgyslių ir raiščių elastingumo mažėjimas gali padidinti entezito riziką.

Simptomai

Entezito simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeistos srities, tačiau dažniausiai apima:

• Skausmas prisitvirtinimo vietose (pvz., kulnuose, kelio, stuburo ar klubo srityje), ypač judant.
• Patinimas ir paraudimas aplink pažeistą vietą.
• Sumažėjęs judrumas, ypač po ilgo nejudrumo (pvz., po miego ar sėdėjimo).
• Sustingimas ryte arba po ilgesnio poilsio.
• Kartais gali pasireikšti raumenų skausmas arba tempimo pojūtis aplink uždegiminę vietą.

Kaip elgtis, jei jaučiate entezito simptomus?

Jei įtariate, kad jus paveikė entezitas, galite imtis šių veiksmų:

• Ilsėkitės ir venkite fizinio krūvio – sumažinkite pažeistos vietos apkrovą ir venkite aktyvios veiklos, kuri gali padidinti uždegimą.
• Naudokite šaltą arba šiltą kompresą – tai gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą uždegimo vietoje. Šaltas kompresas tinka po traumos ar esant stipriam skausmui, o šiltas gali padėti sumažinti sustingimą.
• Lengvi tempimo pratimai – švelnūs tempimo pratimai gali padėti išlaikyti raumenų lankstumą ir sumažinti sąstingį, tačiau venkite skausmingų judesių.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – esant stipriam skausmui ir uždegimui, laikinai galite vartoti NVNU, tačiau ilgalaikį vartojimą reikėtų derinti su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Skausmas ir patinimas nepraeina ilgiau nei kelias savaites arba pablogėja.
• Pasireiškia stiprus sustingimas, ypač ryte, ir jis trukdo kasdienėms veikloms.
• Pastebite kitus autoimuninės ligos simptomus, pvz., sąnarių skausmą, odos bėrimus ar akių uždegimą.
• Patyrėte trauminį sužalojimą ir skausmas nepraeina.

Gydytojas gali atlikti fizinį patikrinimą ir paskirti papildomus tyrimus, pvz., ultragarsą ar MRT, kad įvertintų uždegimo vietą ir laipsnį. Jei nustatoma autoimuninė liga, gali būti paskirtas kompleksinis gydymas, įskaitant vaistus nuo uždegimo, kineziterapiją ir kitus metodus, padedančius sumažinti uždegimą ir pagerinti judrumą.

Nemokėjimas kalbėti

Nemokėjimas kalbėti (dar vadinamas afazija) – tai būklė, kai žmogus praranda gebėjimą suprasti arba vartoti kalbą, nors anksčiau šį gebėjimą turėjo. Afazija dažniausiai kyla dėl smegenų pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl insulto, traumos, infekcijų ar kitų sveikatos problemų. Nemokėjimas kalbėti gali būti laikinas arba nuolatinis, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir priežasties.

Galimos priežastys

Kalbos netekimą gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Insultas – viena dažniausių afazijos priežasčių. Insulto metu sutrikusi kraujotaka pažeidžia smegenų sritis, atsakingas už kalbą.
• Trauminės smegenų traumos – smūgis ar pažeidimas galvos srityje gali sukelti kalbos sutrikimus, ypač jei pažeidžiama kairioji smegenų pusė, atsakinga už kalbą.
• Smegenų augliai – augliai, spaudžiantys ar pažeidžiantys smegenų kalbos centrus, gali sutrikdyti kalbos funkciją.
• Neurodegeneracinės ligos – Alzheimerio liga, demencija ar kitų rūšių smegenų degeneracinės ligos gali palaipsniui silpninti kalbos gebėjimus.
• Infekcijos ir uždegimai – encefalitas ar meningitas, sukeliantys smegenų uždegimą, taip pat gali sukelti kalbos sutrikimus.
• Psichologiniai sutrikimai – kai kuriais atvejais trauminės patirtys ar stiprūs emociniai išgyvenimai gali laikinai paveikti kalbos funkciją.

Simptomai

Nemokėjimas kalbėti gali pasireikšti įvairiai, priklausomai nuo pažeidimo tipo ir smegenų srities, tačiau dažniausi simptomai yra:

• Sunkumas formuluoti žodžius ar sakinius
• Sunku suprasti kitų kalbą arba vykdyti paprastas komandas
• Nepavyksta atsiminti ar naudoti teisingų žodžių
• Žodžių ir sakinių struktūros iškraipymas
• Sunkumai skaityti ar rašyti
• Nepavyksta atpažinti ar tinkamai naudoti gramatikos

Kaip elgtis, jei pastebite kalbos sutrikimus?

Jei pastebite, kad žmogui sunku kalbėti arba suprasti kalbą, svarbu imtis šių veiksmų:

• Kreipkitės į gydytoją – jei kalbos sutrikimai atsirado staiga, būtina skubi medicininė pagalba, nes tai gali būti insulto požymis.
• Kalbėkite aiškiai ir lėtai – jei bendraujate su žmogumi, turinčiu afaziją, kalbėkite paprastai ir neskubėkite.
• Naudokite kitus bendravimo būdus – bendraukite gestais, rašykite arba naudokite paveikslus, jei žodinis bendravimas yra sudėtingas.

Gydymo galimybės

Kalbos sutrikimų gydymas priklauso nuo pažeidimo priežasties ir sunkumo. Dažniausiai naudojami šie metodai:

• Logoterapija – kalbos terapeutas gali padėti atkurti kalbos gebėjimus, mokyti alternatyvių bendravimo metodų ir praktikuoti kalbos supratimą.
• Reabilitacija po insulto – intensyvi kalbos terapija ir kiti gydymo būdai gali padėti atkurti kalbą arba bent iš dalies pagerinti kalbos funkciją po smegenų pažeidimo.
• Psichologinė pagalba – jei kalbos sutrikimas yra susijęs su trauminėmis patirtimis, psichoterapija gali padėti atstatyti pasitikėjimą ir sugrąžinti kalbos gebėjimus.
• Kognityvinė terapija – tai gali būti naudinga esant neurodegeneraciniams susirgimams, nes terapija padeda išlaikyti arba atkurti pažintines funkcijas, įskaitant kalbą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Kalbos sutrikimai atsirado staiga arba netikėtai.
• Kartu su kalbos problemomis pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip silpnumas vienoje kūno pusėje, veido asimetrija, galvos skausmas ar sumišimas.
• Kalbos sutrikimai ilgą laiką nepraeina arba blogėja.

Ankstyva diagnozė ir gydymas padeda padidinti galimybes atkurti kalbą arba išmokti naujų būdų bendrauti.