Fankonio anemija (FA)

Ligos aprašymas

Fankonio anemija (FA) yra reta paveldima kraujo liga, kuriai būdingas kaulų čiulpų nesugebėjimas gaminti pakankamai kraujo ląstelių. Tai yra viena iš aplastinės anemijos formų, kuri gali sukelti sunkią kraujo ląstelių gamybos stoką (pancitopeniją). FA paveikia visų trijų pagrindinių kraujo ląstelių tipus – raudonąsias kraujo ląsteles (eritrocitus), baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus) ir trombocitus. Be kraujo problemų, FA taip pat gali sukelti fizinius defektus, augimo sutrikimus ir padidinti vėžio riziką, ypač leukemijos ir galvos bei kaklo navikų.

Ligos priežastys

Fankonio anemija yra paveldima autosominiu recesyviniu būdu, tai reiškia, kad abu tėvai turi perduoti defektuotą geną, kad vaikas sirgtų FA. Ligos priežastis yra genų mutacijos, kurios paveikia DNR atkūrimo mechanizmus. FA sukeliamos genų mutacijos susijusios su daugiau nei 20 skirtingų genų, kurie atsakingi už DNR pažeidimų taisymą. Kai šie genai neveikia tinkamai, ląstelės negali atkurti pažeistos DNR, todėl ląstelės gali mirti arba tapti vėžinėmis.

Ligos simptomai

Fankonio anemija turi platų simptomų spektrą, kuris gali pasireikšti įvairiose kūno sistemose:

  • Anemija: dėl sumažėjusio raudonųjų kraujo ląstelių kiekio pasireiškia nuovargis, blyškumas, galvos svaigimas.
  • Infekcijos: dažnesnės ir sunkesnės infekcijos dėl sumažėjusio baltųjų kraujo ląstelių kiekio.
  • Kraujavimai: dėl mažo trombocitų skaičiaus gali pasireikšti kraujavimai, pavyzdžiui, dantenų kraujavimas, ilgalaikis kraujavimas po traumų ar injekcijų, mėlynės.
  • Fiziniai anomalijos:
    • Maži ūgis ir sulėtėjęs augimas
    • Rankų ir kojų deformacijos, ypač nykščių ir dilbio.
    • Odos pigmentacijos sutrikimai, tokie kaip kavos spalvos dėmės (café-au-lait dėmės).
    • Mikrocefalija (maža galvos apimtis).
  • Vėžio rizika: padidėjusi leukemijos, ypač ūminės mieloidinės leukemijos (ŪML), ir kitų vėžio formų rizika, ypač galvos ir kaklo navikų.

Ligos klasifikacijos

Fankonio anemija klasifikuojama pagal specifinius genų mutacijų tipus, kurie sukelia ligą. Yra nustatyta daugiau nei 20 skirtingų genų, kurių mutacijos sukelia FA, įskaitant:

  • FANCA, FANCC, FANCG: dažniausi genai, kurių mutacijos sukelia FA.
  • FA-pats klasifikavimas: Fankonio anemija dažnai skirstoma į potipius pagal paveiktus genus, tačiau pagrindinis ligos mechanizmas – sutrikęs DNR atkūrimo mechanizmas – yra bendras visiems potipiams.

Ligos diagnostika

FA diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, laboratoriniais tyrimais ir genetiniais tyrimais:

  • Kraujo tyrimai: įvertinamas kraujo ląstelių kiekis (pancitopenija) – sumažėjęs raudonųjų, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičius.
  • Chromosomų lūžių testas: tai pagrindinis tyrimas, skirtas FA diagnozei, kuris atskleidžia padidėjusį chromosomų lūžių skaičių, kai kraujo ląstelės yra veikiamos tam tikrų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, diepoksibutano.
  • Genetiniai tyrimai: atliekami siekiant nustatyti specifines genų mutacijas, susijusias su FA.
  • Kaulų čiulpų biopsija: naudojama vertinant kaulų čiulpų funkciją ir nustatant, ar atsirado kaulų čiulpų nepakankamumas ar leukemija.

Ligos gydymas ir vaistai

Fankonio anemijos gydymas apima simptomų valdymą ir, kai kuriais atvejais, kaulų čiulpų transplantaciją:

  • Kraujo perpylimai: atliekami siekiant palaikyti tinkamą raudonųjų kraujo ląstelių, trombocitų ir kitų kraujo komponentų lygį.
  • Kaulų čiulpų transplantacija: tai vienintelis gydymo būdas, galintis išgydyti FA. Donoro kaulų čiulpai pakeičia paciento pažeistus čiulpus, kurie nesugeba gaminti sveikų kraujo ląstelių.
  • Vaistai: gali būti naudojami augimo faktoriai, tokie kaip eritropoetinas ar trombopoetinas, siekiant skatinti kraujo ląstelių gamybą.
  • Infekcijų prevencija: dažnai skiriami antibiotikai ar kiti vaistai, kad būtų išvengta infekcijų dėl silpnos imuninės sistemos.
  • Genų terapija: nors ji dar yra tiriama, genetinė terapija gali tapti alternatyva kaulų čiulpų transplantacijai ateityje.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Fankonio anemija (FA) yra genetinis sutrikimas, todėl liaudiškos priemonės negali išgydyti šios ligos. Tačiau tam tikros priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir pagerinti gyvenimo kokybę, derinant jas su medicinine priežiūra:

  • Sveika mityba: turtinga vitaminų ir mineralų dieta gali padėti stiprinti organizmą. Ypač svarbu gauti pakankamą kiekį geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties, kurie gali palaikyti sveiką kraujo gamybą.
  • Vaistažolės imuninės sistemos stiprinimui: tokios žolelės kaip ežiuolė ir ženšenis gali padėti stiprinti imuninę sistemą, nors dėl jų vartojimo būtinai reikėtų pasitarti su gydytoju.
  • Fizinė veikla: lengva fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas ar joga, gali padėti palaikyti bendrą kūno tonusą, pagerinti kraujotaką ir bendrą sveikatą.

Visgi labai svarbu pažymėti, kad Fankonio anemija yra rimtas genetinis sutrikimas, kurį reikia gydyti pagal gydytojų nurodymus, ir liaudiškos priemonės gali tik papildyti gydymą, bet jokiu būdu jo nepakeisti.

Prevencija

Kadangi Fankonio anemija yra paveldima genetinė liga, prevencija daugiausia apima genetinį konsultavimą poroms, kurių šeimose yra buvę šios ligos atvejų. Genetiniai tyrimai gali padėti nustatyti nešiotojus ir įvertinti riziką perduoti ligą vaikams.

  • Genetinė konsultacija: asmenims, kurių šeimos istorijoje yra Fankonio anemijos atvejų, gali būti rekomenduojami genetiniai tyrimai ir konsultacijos, siekiant įvertinti riziką ir aptarti galimas priemones.
  • Prenataliniai tyrimai: būsimi tėvai gali atlikti genetinius tyrimus nėštumo metu, siekdami nustatyti, ar kūdikis paveldėjo FA sukeliantį geną.

Šaltiniai

  1. https://www.cincinnatichildrens.org/health/f/fanconi-anemia#:~:text=Fanconi%20anemia%20(FA)%20is%20a,bones%20that%20makes%20stem%20cells.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/14473-fanconi-anemia-fa
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK559133/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)