Menisko plyšimas

Ligos aprašymas

Menisko plyšimas yra dažna kelio sąnario trauma, kai pažeidžiama meniskas – kremzlinis diskas, esantis kelio sąnaryje tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio. Meniskai veikia kaip amortizatoriai, padedantys sugerti smūgius ir stabilizuoti kelio sąnarį. Kiekvienas kelias turi du meniskus: vidinį (medialinį) ir išorinį (šoninį). Menisko plyšimas gali atsirasti dėl staigių judesių, tokių kaip sukimas ar staigus sustojimas, arba dėl laipsniško nusidėvėjimo (degeneraciniai plyšimai) vyresniame amžiuje. Plyšimas gali sukelti skausmą, patinimą, kelio sąnario nestabilumą ir sumažintą judrumą.

Ligos priežastys

Menisko plyšimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti suskirstytos į dvi pagrindines kategorijas:

  • Ūminės traumos:
    • Sportinės traumos: menisko plyšimas dažnai įvyksta sporto metu, kai koja yra staiga pasukama ar lenkiama, o kūnas sukasi (pvz., futbolas, krepšinis, tenisas).
    • Staigūs judesiai: staigūs posūkiai, staigus sustojimas ar krypties pakeitimas gali sukelti menisko plyšimą.
    • Tiesioginis smūgis: kelio sužalojimai, atsiradę dėl tiesioginio smūgio ar susidūrimo (pvz., automobilių avarijos ar kritimai).
  • Degeneraciniai pokyčiai:
    • Amžiaus poveikis: senstant meniskai tampa mažiau elastingi ir labiau linkę plyšti net ir atliekant kasdienius judesius, tokius kaip pritūpimai ar pasisukimai.
    • Degeneraciniai susirgimai: tokios ligos kaip osteoartritas gali susilpninti meniskus ir padidinti jų plyšimo riziką.

Ligos simptomai

Menisko plyšimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo plyšimo tipo, vietos ir sunkumo. Dažniausi simptomai yra šie:

  • Kelio skausmas: dažniausiai jaučiamas vidinėje arba išorinėje kelio pusėje, ypač atliekant sukamaisiais judesiais arba pritūpimais.
  • Patinimas: kelio patinimas gali atsirasti iš karto po traumos arba praėjus kelioms valandoms ar dienoms.
  • Kelio sąnario „užstrigimas“ arba „užsikirtimas“: kai kurie pacientai gali jausti, kad kelio sąnarys užstringa arba užsikerta tam tikroje padėtyje.
  • Judėjimo ribojimas: gali būti sunku visiškai ištiesti ar sulenkti kelį.
  • Kelio sąnario nestabilumas: jausmas, kad kelias gali „išslysti“ ar „išsiversti“, ypač esant dideliam plyšimui.
  • Girgždėjimas ar spragsėjimas: kai kurie pacientai gali jausti girgždėjimą ar spragsėjimą kelio sąnaryje, ypač judant.

Ligos klasifikacijos

Menisko plyšimai gali būti klasifikuojami pagal kelis kriterijus:

  • Pagal plyšimo vietą:
    • Raudonojoje zonoje: išorinėje menisko dalyje, kurioje yra geras kraujo tiekimas. Plyšimai šioje zonoje gali geriau gyti savaime arba po operacijos.
    • Baltojoje zonoje: vidinėje menisko dalyje, kurioje yra labai mažas arba visai nėra kraujo tiekimo. Plyšimai šioje zonoje dažnai negyja ir gali reikalauti operacinio gydymo.
  • Pagal plyšimo formą:
    • Horizontalūs plyšimai: plyšimai, einantys lygiagrečiai menisko pagrindui.
    • Vertikalūs plyšimai: plyšimai, einantys nuo menisko paviršiaus iki jo pagrindo.
    • Degeneraciniai plyšimai: dažnai nereguliarios formos ir atsiranda dėl degeneracinių pokyčių.
    • Kibiro rankenos plyšimai: plyšimo tipas, kai dalis menisko atsiskiria ir juda kelio sąnaryje, sukeldama užstrigimo jausmą.

Ligos diagnostika

Menisko plyšimo diagnostika apima kelis skirtingus metodus:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas klaus apie simptomus, traumos pobūdį ir atliks kelio sąnario apžiūrą, įskaitant judesio amplitudės, stabilumo ir jautrumo įvertinimą. Specialūs testai, tokie kaip McMurray testas ar Apley testas, gali padėti nustatyti menisko pažeidimą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): tai pagrindinis vaizdinis tyrimo metodas, naudojamas menisko plyšimui diagnozuoti, nes jis leidžia aiškiai matyti minkštuosius audinius, įskaitant meniskus.
  • Ultragarsinis tyrimas: gali būti naudojamas kai kuriais atvejais, ypač vaikams ar jei MRT nėra prieinamas.
  • Artroskopija: diagnostinė ir tuo pačiu gydomoji procedūra, kai per mažą pjūvį įvedama kamera į kelio sąnarį, siekiant tiesiogiai apžiūrėti meniską ir prireikus atlikti chirurginį gydymą.

Ligos gydymas ir vaistai

Menisko plyšimo gydymas priklauso nuo plyšimo tipo, vietos, dydžio ir paciento amžiaus bei fizinio aktyvumo lygio:

  • Konservatyvus gydymas:
    • RICE metodas (poilsis, ledas, kompresija, pakėlimas): naudojamas siekiant sumažinti patinimą ir skausmą per pirmąsias dienas po traumos.
    • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas gali būti naudojami skausmui ir uždegimui mažinti.
    • Fizioterapija: pratimai, skirti stiprinti kelio sąnario raumenis, gerinti jo stabilumą ir didinti judesių amplitudę. Fizioterapija yra svarbi tiek konservatyviam, tiek pooperaciniam gydymui.
    • Kelio įtvaras: gali būti naudojamas stabilizuoti kelį ir sumažinti apkrovą menisko plyšimo metu.
  • Chirurginis gydymas:
    • Artroskopinė menisko rezekcija (dalinė menisektomija): atliekama, kai plyšimo dalis yra nestabili ir sukelia simptomus. Chirurgas pašalina pažeistą menisko dalį per mažus pjūvius, naudodamasis artroskopu.
    • Menisko siuvimas: atliekamas, kai plyšimas yra raudonojoje zonoje ir yra potencialas, kad jis gali gyti. Chirurgas naudoja siūles ar specialius inkarus, kad pritvirtintų plyšusią menisko dalį.
    • Menisko transplantacija: retais atvejais, kai didelė menisko dalis buvo pašalinta arba yra didelis deficitas, gali būti atliekama menisko transplantacija iš donoro.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors menisko plyšimas dažnai reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti kelio sveikatą:

  • Ledas: ledo kompresai gali padėti sumažinti patinimą ir skausmą, ypač per pirmąsias 48 valandas po traumos.
  • Aukščiau pakeltas kelias: laikant kelį aukščiau nei širdies lygis, gali sumažėti patinimas.
  • Pratimai: švelnūs tempimo ir stiprinimo pratimai, tokie kaip tiesios kojos pakėlimai, gali padėti pagerinti kelio sąnario stabilumą. Tačiau pratimai turi būti atliekami tik prižiūrint fizioterapeutui arba vadovaujantis gydytojo rekomendacijomis.
  • Šilumos terapija: praėjus ūmiam etapui, šiluma gali padėti sumažinti raumenų įtampą aplink kelį ir pagerinti kraujotaką.

Prevencija

Menisko plyšimo prevencija apima kelis svarbius aspektus:

  • Raumenų stiprinimas: stiprinant šlaunies, blauzdos ir klubo raumenis galima pagerinti kelio sąnario stabilumą ir sumažinti traumų riziką.
  • Lankstumo pratimai: reguliariai atliekami tempimo pratimai gali padėti išlaikyti sąnarių judrumą ir sumažinti traumų riziką.
  • Tinkama sportinė technika ir įranga: mokymasis tinkamos technikos, ypač atliekant sukamuosius judesius ar šuolius, ir tinkamos sportinės avalynės dėvėjimas gali padėti išvengti traumų.
  • Saugus sporto dalyvavimas: vengti sporto veiklų, kurios gali per daug apkrauti kelius, ypač jei jau buvo buvę kelio sąnario sužalojimų ar yra degeneracinių pokyčių.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/torn-meniscus/symptoms-causes/syc-20354818
  2. https://orthoinfo.aaos.org/en/diseases–conditions/meniscus-tears/
  3. https://www.webmd.com/pain-management/knee-pain/meniscus-tear-injury

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)