Antrinė amiloidozė

Antrinės amiloidozės aprašymas

Antrinė amiloidozė yra reta ir sunkiai gydoma liga, kuri atsiranda dėl tam tikrų lėtinių uždegiminių ar infekcinių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, lėtinė infekcija arba uždegiminė žarnyno liga. Šiai būklei būdinga netaisyklingų baltymų, vadinamų amiloidu, kaupimasis įvairiuose audiniuose ir organuose. Dėl šio kaupimosi gali sutrikti paveiktų organų funkcija, sukelti rimtų sveikatos problemų ir galiausiai pavojų gyvybei.

Priežastys

Antrinė amiloidozė dažniausiai atsiranda dėl lėtinių uždegiminių ligų, kurios sukelia pernelyg didelį specifinio baltymo, serumo amiloido A (SAA), gamybą. Kai SAA baltymas ilgą laiką yra gaminamas dideliais kiekiais, organizmas negali jo tinkamai apdoroti, todėl jis pradeda kauptis amiloido pavidalu įvairiuose organuose. Pagrindinės ligos, galinčios sukelti antrinę amiloidozę, yra:

  • Reumatoidinis artritas
  • Lėtinė uždegiminė žarnyno liga (pvz., Krono liga arba opinis kolitas)
  • Tuberkuliozė
  • Osteomielitas
  • Pirminė sklerozuojanti cholangitas

Simptomai

Antrinės amiloidozės simptomai priklauso nuo to, kurie organai yra paveikti. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:

  • Inkstų pažeidimas: Proteinurija (baltymas šlapime), nefrozinis sindromas, lėtinis inkstų nepakankamumas
  • Kepenų padidėjimas: Hepatomegalija, kepenų funkcijos sutrikimai
  • Širdies pažeidimas: Širdies nepakankamumas, aritmijos
  • Virškinimo trakto pažeidimas: Svorio kritimas, viduriavimas, žarnyno obstrukcija
  • Neuropatija: Tirpimas, dilgčiojimas galūnėse, raumenų silpnumas

Simptomai dažnai atsiranda palaipsniui ir gali būti įvairūs, todėl liga neretai diagnozuojama vėlai, kai organų pažeidimai jau būna reikšmingi.

Diagnostika

Antrinės amiloidozės diagnostika reikalauja kelių tyrimų, siekiant nustatyti amiloido kaupimąsi ir įvertinti jo poveikį organams:

  • Biopsija: Biopsija yra pagrindinis diagnostikos metodas, kai imamas mažas audinio mėginys iš paveikto organo (pvz., inkstų, kepenų, žarnyno) ir tiriamas mikroskopu, naudojant specialius dažus, siekiant nustatyti amiloido buvimą.
  • Kraujo ir šlapimo tyrimai: Šie tyrimai gali parodyti padidėjusį SAA baltymo lygį, baltymų kiekį šlapime arba kitus organų pažeidimo požymius.
  • Vaizdiniai tyrimai: Ultragarsas, MRT arba KT gali būti naudojami organų pažeidimų įvertinimui.
  • Serumo amiloido A (SAA) lygio nustatymas: Tai specifinis tyrimas, kuris padeda įvertinti uždegiminį aktyvumą ir amiloidozės riziką.

Antrinės amiloidozės gydymas ir vaistai

Antrinės amiloidozės gydymas pirmiausia yra skirtas pagrindinei ligai, sukėlusiai amiloidozės vystymąsi, kontroliuoti. Pagrindiniai gydymo metodai apima:

  • Uždegimą slopinantys vaistai: Kortikosteroidai ir imunosupresantai (pvz., metotreksatas, azatioprinas) gali būti naudojami uždegimui kontroliuoti ir SAA baltymo gamybai mažinti.
  • Biologiniai vaistai: TNF-alfa inhibitoriai (pvz., etanerceptas, adalimumabas) gali būti skiriami pacientams, sergantiems uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas.
  • Diuretikai: Diuretikai, tokie kaip furozemidas, gali būti naudojami skysčių pertekliui mažinti, ypač jei yra inkstų arba širdies nepakankamumas.
  • Organų transplantacija: Sunkiais atvejais, kai vienas iš pagrindinių organų yra stipriai pažeistas, gali būti svarstomas organų transplantacijos variantas.

Svarbu pažymėti, kad antrinės amiloidozės gydymas yra sudėtingas, o gydymo tikslas yra sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau visiškai išgydyti ligą yra sunku.

Liaudiškos priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti antrinės amiloidozės, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą sveikatos būklę:

  • Sveika mityba: Maistas, turintis mažai druskos ir baltymų, gali padėti sumažinti inkstų apkrovą.
  • Fizinė veikla: Lengvi pratimai gali padėti palaikyti bendrą fizinę būklę ir raumenų tonusą.
  • Skysčių vartojimo kontrolė: Pacientai, turintys inkstų arba širdies pažeidimų, turėtų atsargiai vartoti skysčius, kad išvengtų per didelio jų kaupimosi organizme.

Šaltiniai

  1. https://stanfordhealthcare.org/medical-conditions/blood-heart-circulation/amyloidosis/types/aa-secondary-amyloidosis.html#:~:text=AA%20(secondary)%20amyloidosis%20is%20characterized,a%20long%20period%20of%20time.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17854-amyloidosis-aa
  3. https://medlineplus.gov/ency/article/000585.htm

Gydytojai

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)