Geomagnetinės audros yra tikri Žemės magnetinės aplinkos sutrikimai, tačiau jų prognozė nėra žmogaus savijautos prognozė. Tyrimuose ieškoma sąsajų su širdies ir kraujagyslių rodikliais, bet rastas statistinis ryšys dar neįrodo, kad audra sukėlė konkretaus žmogaus galvos skausmą, nemigą ar kraujospūdžio pokytį.
Jei jaučiatės blogai, svarbiausia įvertinti pačius simptomus ir laikytis turimo gydymo plano. Audros pranešimas nėra pagrindas savarankiškai keisti vaistų dozę ar atidėti skubią pagalbą.
Svarbiausia trumpai
Kas yra geomagnetinė audra
Saulė į aplinką išmeta daleles ir magnetinį lauką nešančią medžiagą. Kai tam tikros Saulės vėjo sąlygos veiksmingai perduoda energiją Žemės magnetinei aplinkai, prasideda geomagnetinis sutrikimas. Jis gali būti susijęs su pašvaistėmis, navigacijos netikslumais ar elektros tinklų trikdžiais.
Saulės žybsnis, dalelių spinduliuotės audra ir geomagnetinė audra nėra visiškai tas pats reiškinys. Nors jie gali būti susiję, jų poveikis ir matavimo būdai skiriasi. Techninių sistemų sutrikimo ar ryškios pašvaistės negalima savaime laikyti tokio pat stiprumo poveikio žmogaus organams įrodymu.
Žemės paviršiuje mus nuo didelės dalies žalingos Saulės spinduliuotės saugo atmosfera ir magnetinis laukas. Astronautų ar aukštai poliariniais maršrutais skrendančių žmonių spinduliuotės situacija nėra kasdienės savijautos ant žemės atitikmuo.
Ką reiškia Kp rodmuo
Kp yra planetinio geomagnetinio aktyvumo indeksas, apskaičiuojamas pagal magnetinio lauko matavimus. Jis naudojamas kosminių orų reiškiniui apibūdinti. Tai nėra medicininis tyrimas, kraujospūdžio norma ar galvos skausmo sunkumo skalė.
Skirtingos prognozių sistemos gali rodyti Kp, audros kategoriją, numatomą laikotarpį ir atnaujinimo laiką. Prognozė taip pat gali pasikeisti gavus naujų duomenų. Pranešimas apie „rytojų“, perskaitytas po kelių savaičių, nepasako nieko apie dabartinę situaciją.
Iš Kp skaičiaus negalima apskaičiuoti, ar jums šiandien reikės papildomos vaistų dozės. Vienodi kosminių orų rodmenys taip pat nereiškia vienodos sveikatos rizikos kiekvienam žmogui. Tam reikėtų atskirai patvirtinto klinikinio modelio, o ne indekso pervadinimo į savijautos balus.
Kokių sąsajų ieško mokslininkai
Stebėjimo tyrimuose magnetinio aktyvumo duomenys lyginami su hospitalizacijomis, mirtingumu, širdies ritmo ar kitais rodikliais. Viename dideliame tyrime analizuotos paros mirtys 263 JAV miestuose ir rasta sąsajų su bendru bei širdies ir kraujagyslių mirtingumu. Autoriai pabrėžė tolesnio tyrimo poreikį; duomenys neparodė vienodo teigiamo ryšio su visomis tirtomis baigtimis.
Lietuvoje taip pat tirti jau į ligoninę dėl ūmių koronarinių sindromų patekę pacientai. Tai svarbus mokslinis klausimas, tačiau tokia atrinkta pacientų grupė neatspindi visų sveikų gyventojų. Jos rezultatų negalima tiesiog perkelti žmogui, kuris vieną rytą pabudo pavargęs.
Yra ir laboratorinių darbų apie smegenų elektrinio aktyvumo atsaką į keičiamą silpną magnetinį lauką. Užfiksuotas fiziologinis atsakas nėra tas pats, kas įrodyta liga, sąmoningai juntamas poveikis ar kasdienio simptomo paaiškinimas. Šios išvados atsako į skirtingus klausimus ir viena kitos nepakeičia.
Kodėl ryšys dar nėra priežastis
Jei dvi duomenų eilutės kinta kartu, galimi keli paaiškinimai. Vienas veiksnys gali prisidėti prie kito, abu gali priklausyti nuo trečio veiksnio arba sutapimą gali lemti pasirinktas analizės būdas. Todėl reikia vertinti sezoną, oro taršą, temperatūrą, paros ritmą ir kitus galimus paaiškinimus.
Svarbu ir tai, kuri diena susiejama su įvykiu: audros diena, diena prieš ją ar kelių dienų laikotarpis po jos. Jei tikrinama daug skirtingų indeksų ir laiko tarpų, atsitiktinio radinio tikimybė didėja. Patikimumą stiprina iš anksto apibrėžtas metodas ir rezultatų pakartojimas nepriklausomuose duomenyse.
Populiacijos rezultatas nėra asmeninė diagnozė. Net ir patikimai aptikta nedidelė vidutinė sąsaja savaime nepasako, kas nutiko konkrečiam žmogui. Formuluotė „rasta sąsaja“ yra tikslesnė už pažadą, kad audra neišvengiamai sukels tam tikrą priepuolį.
Ar galvos skausmas nuo audros
Galvos skausmas, nuovargis ar prastas miegas yra tikri pojūčiai. Tačiau jų sutapimas su perskaitytu pranešimu neleidžia pasirinkti vienintelio paaiškinimo. Savijautą gali veikti daug aplinkybių, todėl naują ar pasikartojantį negalavimą verta aptarti pagal jo pobūdį, trukmę ir lydinčius požymius.
Ypač svarbu neužsikabinti už pirmo patogaus paaiškinimo. Jei simptomai prasidėjo atsistojus ir kartu pasidarė silpna, aktualus gali būti ir žemo kraujospūdžio vertinimas. Tačiau ir čia vien internetinis aprašymas nenustato diagnozės.
Nereikia nei nuvertinti žmogaus savijautos, nei patvirtinti nepatikrintos jos priežasties. Gydytojui naudingiau pasakyti „skaudėjo dvi valandas, po nakties beveik nemiegojus“ negu pateikti išvadą „mane veikia audra“. Pirmasis aprašymas palieka vietos tikram ištyrimui.
Kai sergate širdies liga
Jei turite širdies ar kraujagyslių ligą, laikykitės savo priežiūros ir vaistų vartojimo plano visomis dienomis. Kosminių orų pranešimas nepakeičia gydytojo nurodytų matavimo ribų, konsultacijos laiko ar veiksmų pablogėjus būklei. Jei tokio plano neturite, paprašykite jį aptarti per vizitą.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų klausimai apima individualius rizikos veiksnius ir nuoseklią priežiūrą. Vien audros laukimas neturėtų nukreipti dėmesio nuo paskirto gydymo ar naujo simptomo.
Savarankiškai papildomai vartoti kraujospūdžio, širdies ritmo ar raminamųjų vaistų dėl prognozės nereikėtų. Taip pat nevertėtų praleisti įprastos dozės dėl baimės, kad ji „per stipriai suveiks“. Konkrečius pakeitimus derinkite su gydymą paskyrusiu specialistu.
Kaip stebėti savijautą naudingai
Trumpame užraše pažymėkite datą, simptomą, pradžią, trukmę ir tai, ką veikėte. Jei gydytojas paskyrė matuoti kraujospūdį ar pulsą, užrašykite rodmenis pagal jo nurodytą tvarką. Taip pat svarbūs miegas, praleisti vaistai, liga ar neįprastas krūvis.
Jei norite palyginti savijautą su išorės reiškiniais, pirmiausia užrašykite pojūčius, o tik paskui žiūrėkite prognozę. Prisiminti vien blogas dienas, kurios sutapo su audra, lengva, tačiau vertinimui svarbios ir geros dienos bei negalavimai be audros. Toks dienoraštis gali padėti pokalbiui, bet pats neįrodo priežastinio ryšio.
Nesistenkite išgauti kuo daugiau rodmenų pakartotinai matuodami vien iš nerimo. Iš anksto su gydytoju sutarkite, kiek stebėjimo iš tiesų naudinga ir kada kreiptis. Savijautos sekimas turi padėti veikti, o ne užimti visą dieną.
Kurių požymių negalima nurašyti
Staiga nusviręs veidas, vienos rankos silpnumas ar sutrikusi kalba yra skubios pagalbos signalai. Krūtinės spaudimas, ryškus dusulys ir sąmonės sutrikimas taip pat negali būti paaiškinami vien kosminiais orais. Tokiais atvejais skambinkite 112 ir nelaukite, ar audra susilpnės.
Trumpam praėję insultą primenantys požymiai vis tiek turi būti skubiai įvertinti. Bandymas tikrinti prognozę, dar kartą pamatuoti rodiklius ar pačiam nuvažiuoti pagalbos gali uždelsti tinkamą reakciją. Svarbiausia trumpai pasakyti, kas nutiko ir kada prasidėjo simptomai.
Geomagnetinių audrų ir sveikatos klausimas vertas tolesnių tyrimų. Kasdieniame sprendime saugiausia išlaikyti dvi mintis kartu: mokslinės sąsajos gali būti tiriamos, o individuali savijauta vertinama mediciniškai. Pranešimas apie audrą nepakeičia nei diagnozės, nei pagalbos plano.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Kp rodmuo prognozuoja mano kraujospūdį?
Ar tyrimų sąsaja įrodo audros žalą?
Ar per audrą reikia papildomų vaistų?
Ar pojūčiai gali būti tikri, jei priežastis neaiški?
Ar praėjus kalbos sutrikimui galima palaukti?
Šaltiniai
- NOAA — Geomagnetic storms
- NASA — Solar storms and flares
- Pirminis 263 JAV miestų epidemiologinis tyrimas
- Geomagnetic storms can trigger stroke — pirminis tyrimas
- Žmogaus EEG atsakas į magnetinio lauko krypties pokyčius — laboratorinis tyrimas
- VDU — geomagnetinis aktyvumas ir ūmūs koronariniai sindromai
- NHS — Heart attack
- NHS — Stroke symptoms
