Ergoterapija ir kineziterapija: kuo skiriasi pagalba kasdienybėje

Kineziterapija padeda gerinti judėjimą ir su juo susijusias funkcijas, o ergoterapija – atlikti žmogui svarbias kasdienes veiklas, prireikus keičiant jų atlikimo būdą ar aplinką. Abi sritys dažnai reikalingos tam pačiam žmogui, todėl pasirinkimas nebūtinai yra „viena arba kita“.

Skirtumą lengviau suprasti iš konkretaus tikslo: viena užduotis gali būti saugiau atsistoti, kita – savarankiškai apsirengti prieš išeinant iš namų. Šis palyginimas padeda pasiruošti konsultacijai, tačiau nepakeičia sveikatos būklės ir reikalingų paslaugų įvertinimo.

Svarbiausia trumpai

Ką vertina kineziterapeutas

Kineziterapeutui svarbu, kaip žmogus juda ir kas trukdo judėti: sumažėjusi jėga, ribotas sąnario judesys, skausmas, pusiausvyros ar koordinacijos sunkumai. Priklausomai nuo būklės, vertinamas ir ištvermingumas bei kvėpavimas. Gydymas gali apimti individualiai parinktus pratimus, judesių mokymą, specialistui tinkamus rankomis atliekamus metodus ir patarimus.

Pirmasis susitikimas nėra vien mankšta. Aptariama sveikatos istorija, simptomai, operacijos, kasdienis aktyvumas ir gydytojų nustatyti apribojimai. Tik po įvertinimo sprendžiama, kokį krūvį taikyti. Vienodas pratimas dviem žmonėms po panašios traumos gali netikti dėl skirtingo gijimo etapo ar kitų ligų.

Kineziterapija taikoma įvairaus amžiaus žmonėms. Ji gali būti reikalinga po traumų ir operacijų, esant judamojo aparato ar neurologiniams sutrikimams, taip pat kitoms būklėms. Po insulto taip pat svarbus individualios reabilitacijos vietos pasirinkimas. Paslaugos poreikis nustatomas individualiai; vien ligos pavadinimas dar nepasako, kokia programa bus skirta.

Ką vertina ergoterapeutas

Ergoterapeutas pradeda nuo žmogui reikšmingos veiklos: ką norite arba turite atlikti ir kur konkrečiai kyla sunkumų. Tai gali būti marškinių užsegimas, pusryčių paruošimas, dušas, mokymosi užduotis, grįžimas į darbo vietą ar mėgstamą laisvalaikį. Vertinamas žmogaus gebėjimų, užduoties ir aplinkos derinys.

Pagalba gali apimti veiklos treniravimą, jos suskaidymą į lengviau atliekamas dalis, kitokio atlikimo būdo mokymą ir priemonių parinkimą. Kartais svarbiausias pokytis yra tinkamiau išdėstyti daiktai, patogesnė rankena ar saugesnė aplinka. Priemonę verta rinktis po įvertinimo: vien tai, kad ji vadinama reabilitacine, neįrodo tinkamumo konkrečiam žmogui.

Ergoterapijos pavadinimas nereiškia, kad ji skirta tik profesiniam darbui. Kasdienė veikla apima ir savęs priežiūrą, mokslą, bendravimą, poilsį. Užduotys gali atrodyti paprastos, tačiau jų paskirtis turi būti aiški: padėti žmogui dalyvauti jam svarbiame gyvenime.

Tas pats sunkumas – skirtingos užduotys

Apsirengimas po rankos traumos. Kineziterapeutas gali vertinti judesių amplitudę, jėgą ir judesio valdymą, laikydamasis gijimo apribojimų. Ergoterapeutas gali kartu ieškoti būdo apsivilkti drabužį, pasirinkti patogesnius užsegimus ar pritaikyti veiksmų seką. Abu specialistai turi žinoti operavusio gydytojo nurodymus.

Sugrįžimas į virtuvę. Pusiausvyra ir gebėjimas atsistoti gali būti viena darbo kryptis. Saugus reikalingų daiktų pasiekimas, valgymo priemonės ir patiekalo ruošimo eiga – kita. Tai iliustraciniai bendradarbiavimo pavyzdžiai, o ne kiekvienam žmogui privalomas specialistų darbų padalijimas.

Grįžimas į darbą. Gali reikėti atkurti judėjimo pajėgumą ir kartu pakeisti konkrečių darbo užduočių atlikimą. Kartais žmogus fiziškai pajėgia atlikti judesį, tačiau įprastoje aplinkoje jį riboja nuovargis, netinkama darbo vieta ar sudėtinga užduoties eiga. Vertingas planas apima realią situaciją.

Kodėl netinka taisyklė „rankos ar kojos“

Ergoterapija nėra vien smulkiosios rankų motorikos lavinimas, o kineziterapija nėra vien kojų ar nugaros mankšta. Rankos funkcijai gali reikėti abiejų sričių pagalbos. Taip pat ergoterapeutui gali būti svarbu, kaip žmogus saugiai persikelia, pasiekia vonios kambarį ar organizuoja dieną.

Abi sritys siekia geresnio funkcionavimo, tačiau pasirenkamas darbo akcentas skiriasi. Specialistų veikla gali persidengti. Todėl naudingiau paklausti „kokio mano tikslo sieksime?“ negu reikalauti, kad kiekvieną pratimą ar priemonę būtų galima priskirti tik vienai profesijai.

Kaip kreiptis Lietuvoje

Jei po ligos, traumos ar paūmėjimo sunkiau judėti arba pasirūpinti savimi, aptarkite tai su šeimos ar gydančiu gydytoju. Esant indikacijų gali būti skiriama fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija. Šis gydytojas įvertina funkcijų sutrikimus ir sprendžia dėl individualaus reabilitacijos plano, apimties bei paslaugų teikimo būdo.

Dėl apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo prieš registruodamiesi pasitikrinkite siuntimo poreikį, draustumą ir ar pasirinkta įstaiga teikia jums skirtą kompensuojamą paslaugą. Iš anksto paklauskite, ar siūlomas užsiėmimas įeina į paskirtą planą, ar yra mokamas. Konsultacija ar diagnozė savaime negarantuoja visų norimų procedūrų.

Privačios konsultacijos registravimo sąlygos gali skirtis. Ir mokamoje paslaugoje svarbūs specialisto pasirengimas, būklės įvertinimas bei gydytojo apribojimai. Nepirkite ilgo vienodų procedūrų paketo vien pagal reklaminį pažadą, dar neaptarę savo tikslo.

Ką pasiruošti pirmajam susitikimui

Užrašykite dvi ar tris veiklas, kurios šiuo metu svarbiausios. Vietoje „ranka silpna“ pateikite pavyzdį: „negaliu išlaikyti puodelio iki stalo“. Vietoje „noriu geriau vaikščioti“ – „noriu saugiai nueiti nuo lovos iki vonios“. Tai padeda susieti vertinimą su jūsų kasdienybe.

Turėkite išrašus, informaciją apie operaciją, tyrimus ir galiojančius krūvio ar judesių apribojimus. Pasakykite apie kritimus, galvos svaigimą, vartojamus vaistus ir tai, kiek pagalbos dabar reikia. Jei sunku tiksliai apibūdinti pokyčius, galima atsinešti trumpus simptomų ir kasdienio aktyvumo užrašus.

Paklauskite, ką ir kaip daryti namuose, kokių veiksmų vengti bei kada sustoti. Paprašykite parodyti priemonės naudojimą ir patikrinkite, ar pats supratote instrukciją. Artimojo dalyvavimą derinkite su specialistu ir pačiu pacientu.

Kaip suprasti, ar planas naudingas

Iš anksto sutarkite, kokį pasikeitimą stebėsite. Tai gali būti saugesnis atsistojimas, lengvesnis apsirengimas ar mažesnis pagalbos poreikis konkrečioje užduotyje. Vertinant pažangą svarbus ne tik atskiras judesio matavimas, bet ir jo reikšmė žmogaus gyvenime.

Jei užduotis tapo per sunki, atsirado naujų simptomų ar plano nepavyksta pritaikyti namuose, pasakykite specialistui. Pakeitimas gali reikšti kitokį krūvį, kitą veiklos būdą ar papildomą ištyrimą. Lėtesnė pažanga savaime neįrodo, kad žmogus nesistengia.

Pagalbinė priemonė irgi gali būti geras rezultatas, jei ji tinkamai parinkta ir padeda saugiai veikti. Vis dėlto jos saugumas bei tinkamumas turi būti įvertinti, o ne numanomi iš gražios nuotraukos ar pažįstamo patirties.

Kada nereikia laukti įprasto užsiėmimo

Staiga atsiradęs ryškus sveikatos pablogėjimas nėra vien reabilitacijos klausimas. Jei kyla tiesioginis pavojus gyvybei ar sveikatai, skambinkite 112. Neatidėkite skubios pagalbos vien todėl, kad kitą dieną turite suplanuotą konsultaciją.

Jei būklė pasikeitė, bet tiesioginio pavojaus nėra, prieš tęsdami įprastą krūvį susisiekite su gydytoju ar programą sudariusiu specialistu. Šis straipsnis nenustato simptomų priežasties ir nepateikia savarankiškos pratimų programos.

Rinktis pagalbą lengviau pradėjus nuo konkrečios veiklos, kuri nepavyksta. Kineziterapija ir ergoterapija gali būti vieno plano dalys: svarbiausia aiškus tikslas, saugūs veiksmai ir specialistų tarpusavio derinimas.

Šaltiniai

• LSMU Kauno ligoninė – kineziterapija, ergoterapija ir komandos darbas
• Utenos ligoninė – reabilitacijos paslaugos
• Sveikatos apsaugos ministerija – medicininė reabilitacija
• NHS – ergoterapijos paskirtis
• NHS – kineziterapija ir pirmoji konsultacija
• Royal College of Occupational Therapists – kasdienės veiklos ir ergoterapija
• Pasaulio sveikatos organizacija – reabilitacijos tikslai ir individualus planas
• Valstybinė ligonių kasa – pradinės ambulatorinės reabilitacijos skyrimas
• Bendrasis pagalbos centras – numeris112