Organizuojanti pneumonija

Ligos aprašymas

Organizuojanti pneumonija (OP), dar vadinama kriptogenine organizuojančia pneumonija (COP), yra reta plaučių liga, kuriai būdinga plaučių alveolių ir bronchiolių uždegimas bei fibrozė. Ši būklė atsiranda, kai mažos plaučių struktūros užsikemša jungiamuoju audiniu ir fibroziniu eksudatu, kuris susidaro kaip organizmo atsakas į įvairius pažeidimus. Organizuojanti pneumonija gali atsirasti kaip pirminė (kriptogeninė) liga arba būti antrinė, susijusi su kitais veiksniais, pvz., infekcijomis, autoimuninėmis ligomis, vaistais ar radioterapija. Nors liga dažniausiai nėra pavojinga gyvybei ir gerai reaguoja į gydymą, ji gali būti painiojama su kitomis plaučių ligomis, tokiomis kaip plaučių uždegimas ar plaučių vėžys, todėl tiksli diagnostika yra būtina.

Ligos priežastys

Organizuojanti pneumonija gali būti pirminė (kriptogeninė), kai priežastis yra nežinoma, arba antrinė, kai liga išsivysto dėl kitų veiksnių ar būklių.

  • Pirminė (kriptogeninė) organizuojanti pneumonija (COP): tai idiopatinė būklė, kurios tiksli priežastis nėra žinoma. Dažnai manoma, kad liga atsiranda kaip netipinė organizmo reakcija į nežinomą pažeidimą ar uždegimą.
  • Antrinė organizuojanti pneumonija: gali būti susijusi su:
    • Infekcijomis: bakterinės, virusinės, grybelinės infekcijos, kurios sukelia plaučių audinio pažeidimus.
    • Autoimuninėmis ligomis: tokios kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar uždegiminė žarnų liga.
    • Vaistais: tam tikri vaistai, pvz., chemoterapijos preparatai, amiodaronas ar biologiniai vaistai, gali sukelti organizuojančią pneumoniją kaip šalutinį poveikį.
    • Radioterapija: spindulinė terapija krūtinės srityje gali pažeisti plaučių audinį ir sukelti šią būklę.
    • Įkvėptų toksiškų medžiagų poveikis: cheminės medžiagos, dūmai ar toksinės dujos gali sukelti plaučių uždegimą ir organizuojančią pneumoniją.

Ligos simptomai

Organizuojančios pneumonijos simptomai gali būti įvairūs ir kartais primena kitų kvėpavimo takų ligų simptomus. Simptomai dažnai prasideda palaipsniui ir gali trukti kelias savaites ar net mėnesius.

  • Kosulys: dažniausiai sausas, bet gali būti ir su skrepliais. Kosulys gali būti lėtinis ir varginantis.
  • Dusulys (dispnėja): pasunkėjęs kvėpavimas ar dusulys, kuris dažnai pasireiškia fizinio aktyvumo metu, tačiau gali būti ir ramybės būsenoje.
  • Karščiavimas: gali pasireikšti lengvas ar vidutinio sunkumo karščiavimas, dažnai lydimas šaltkrėčio.
  • Nuovargis: bendras silpnumas ir nuovargis, kuris gali būti sunkus ir ilgai trunkantis.
  • Krūtinės skausmas: kartais pasireiškia krūtinės skausmas, dažniausiai juntamas kaip diskomfortas ar spaudimas.
  • Svorio kritimas ir apetito stoka: kai kuriais atvejais gali pasireikšti netyčinis svorio kritimas ir sumažėjęs apetitas.

Ligos klasifikacijos

Organizuojanti pneumonija gali būti klasifikuojama pagal jos atsiradimo priežastį ir lokalizaciją plaučiuose.

  • Kriptogeninė organizuojanti pneumonija (COP): pirminė organizuojanti pneumonija, kurios priežastis nėra žinoma. Dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems be jokios aiškios priežasties.
  • Antrinė organizuojanti pneumonija: susijusi su žinomais veiksniais, pvz., infekcijomis, autoimuninėmis ligomis, vaistais ar radioterapija.
  • Lokalizuota organizuojanti pneumonija: liga apsiriboja tam tikra plaučių sritimi arba segmentu. Gali būti klaidingai diagnozuojama kaip plaučių vėžys dėl vieno plaučių infiltrato.
  • Difuzinė organizuojanti pneumonija: liga apima kelias plaučių sritis arba abu plaučius ir dažnai pasireiškia kaip difuziniai plaučių infiltratai.

Ligos diagnostika

Organizuojančios pneumonijos diagnostika apima klinikinės istorijos vertinimą, fizinę apžiūrą, vaizdinius tyrimus ir kartais biopsiją.

  • Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę, intensyvumą ir galimus rizikos veiksnius (pvz., ankstesnės infekcijos, autoimuninės ligos, vaistų vartojimas, radioterapija).
  • Fizinė apžiūra: klausantis plaučių, gali būti girdimas karkalų garsas (krepitacija), ypač apatinėse plaučių dalyse.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Krūtinės ląstos rentgenograma: gali parodyti įvairių formų ir dydžių plaučių infiltratus, dažnai abipusius ir periferinius.
    • Kompiuterinė tomografija (KT): detalesnis tyrimas, leidžiantis tiksliau įvertinti plaučių infiltratų pobūdį ir išplitimą. Dažnai parodo konsolidacijos plotus ir matinio stiklo infiltratus.
  • Plaučių funkcijos tyrimai: gali parodyti ribotumą plaučių funkcijoje, ypač sumažėjusį plaučių tūrio pajėgumą.
  • Bronchoskopija su transbronchialine biopsija: atliekama, siekiant gauti plaučių audinių mėginius, kurie gali parodyti fibrozės ir uždegimo požymius.
  • Atviroji arba vaizdo torakoskopinė plaučių biopsija: retesniais atvejais atliekama chirurginė biopsija, kad būtų gauta daugiau audinio diagnostikai ir patvirtinta organizuojanti pneumonija.

Ligos gydymas ir vaistai

Organizuojančios pneumonijos gydymas dažniausiai apima kortikosteroidus ir kartais kitus imunosupresinius vaistus. Gydymo tikslas yra sumažinti uždegimą ir fibrozę plaučiuose bei palengvinti simptomus.

  • Kortikosteroidai: pirmosios eilės vaistai, dažniausiai skiriami prednizolonu. Pradinė dozė paprastai yra didelė ir palaipsniui mažinama per kelis mėnesius, priklausomai nuo paciento atsako į gydymą. Dauguma pacientų gerai reaguoja į gydymą kortikosteroidais, tačiau gali prireikti ilgesnės terapijos, kad būtų išvengta ligos atkryčio.
  • Imunosupresantai: tokie kaip metotreksatas arba azatioprinas, gali būti naudojami tais atvejais, kai pacientai nereaguoja į kortikosteroidų terapiją arba turi šalutinį poveikį.
  • Antibiotikai: gali būti skiriami, jei yra įtariama bakterinė infekcija arba jei organizuojanti pneumonija yra susijusi su infekcija.
  • Palaikomoji priežiūra: deguonies terapija gali būti reikalinga pacientams, kuriems pasireiškia sunki hipoksemija (mažas deguonies kiekis kraujyje). Be to, gali būti rekomenduojamas plaučių reabilitacijos programos dalyvavimas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti organizuojančios pneumonijos, kai kurios gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir palaikyti plaučių sveikatą. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokias natūralias priemones.

  • Sveika mityba: subalansuota mityba, turinti daug antioksidantų, gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir sumažinti uždegimą. Vaisiai ir daržovės, pvz., uogos, brokoliai ir špinatai, gali būti naudingi.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: švelnūs fiziniai pratimai, tokie kaip vaikščiojimas ar plaukimas, gali padėti pagerinti plaučių funkciją ir bendrą kūno tonusą, bet būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamo pratimų plano.
  • Deguonies terapija: pacientams, kuriems yra hipoksemija, gali būti naudingas papildomas deguonis, tačiau tai turėtų būti atliekama prižiūrint gydytojui.
  • Kvėpavimo pratimai: kvėpavimo pratimai, tokie kaip gilių kvėpavimų technikos, gali padėti pagerinti plaučių ventiliaciją ir palengvinti kvėpavimo sunkumus.

Prevencija

Organizuojančios pneumonijos prevencija yra ribota, nes daugelis atvejų atsiranda be aiškios priežasties. Tačiau keletas bendrų priemonių gali padėti sumažinti riziką ar pagerinti plaučių sveikatą:

  • Rūpestingas infekcijų valdymas: laiku gydant infekcijas ir vengiant sąlyčio su užsikrėtusiais asmenimis, galima sumažinti antrinės organizuojančios pneumonijos riziką.
  • Vengti plaučius pažeidžiančių medžiagų: venkite rūkyti ir vengti sąlyčio su toksinėmis medžiagomis, tokiomis kaip chemikalai, dūmai ar oro tarša.
  • Reguliarūs medicininiai patikrinimai: ypač svarbūs žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis arba tiems, kurie buvo gydomi radioterapija, kad būtų galima anksti nustatyti galimus plaučių pokyčius.

Šaltiniai

  1. https://rarediseases.org/rare-diseases/bronchiolitis-obliterans-organizing-pneumonia/
  2. https://www.lung.org/lung-health-diseases/lung-disease-lookup/cryptogenic-organizing-pneumonia/learn-about-cryptogenic-organizing-pneumonia
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK507874/

Vaistai