Opinis kolitas

Ligos aprašymas

Opinis kolitas yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga, kuri daugiausia paveikia storosios žarnos (gaubtinės žarnos) gleivinę, sukeldama opų (uždegiminių pažeidimų) formavimąsi. Liga pasireiškia ilgalaikiais uždegimo epizodais, kurie gali būti skirtingo intensyvumo, nuo lengvo iki sunkaus, su remisijos laikotarpiais. Opinis kolitas dažnai sukelia pilvo skausmą, viduriavimą su krauju, nuovargį ir svorio netekimą. Ši būklė gali būti labai varginanti ir dažnai turi įtakos kasdienei pacientų gyvenimo kokybei. Liga paprastai prasideda tarp 15 ir 30 metų, nors gali pasireikšti bet kokiame amžiuje.

Ligos priežastis

Opinio kolito priežastys nėra visiškai žinomos, tačiau manoma, kad šios ligos kilmę lemia keletas veiksnių, įskaitant genetinius, imunologinius ir aplinkos veiksnius. Pagrindinės priežastys apima:

  • Genetiniai veiksniai: Manoma, kad tam tikri genai gali padidinti riziką susirgti opiniu kolitu. Asmenims, turintiems šeimos istoriją, susijusią su uždegiminėmis žarnyno ligomis, ši liga pasireiškia dažniau.
  • Imuninė sistema: Normaliai funkcionuojanti imuninė sistema apsaugo organizmą nuo infekcijų. Opinio kolito atveju imuninė sistema gali klaidingai pulti ne tik svetimkūnius, bet ir sveiką žarnyno gleivinę, sukeldama uždegimą.
  • Aplinkos veiksniai: Tokie veiksniai kaip dieta, stresas, rūkymas, antibiotikai ir tam tikros bakterijos gali prisidėti prie ligos vystymosi arba paūmėjimo.

Ligos simptomai

Opinio kolito simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir paveiktos žarnyno dalies. Dažniausi simptomai apima:

  • Viduriavimas su krauju: Dažnai pasireiškia stiprus viduriavimas, kuris gali būti su kraujo priemaišomis arba gleivėmis.
  • Pilvo skausmas: Skausmas dažniausiai lokalizuojamas apatinėje pilvo dalyje arba kairėje pusėje ir yra susijęs su uždegimu ir spazmais.
  • Skubumas tuštintis: Dėl sudirginimo žarnyne gali atsirasti stiprus noras tuštintis.
  • Nuovargis: Uždegimas gali sukelti nuovargį ir bendrą silpnumą.
  • Svorio netekimas: Dėl ligos progresavimo ir sumažėjusio maistinių medžiagų įsisavinimo gali atsirasti svorio netekimas.
  • Karščiavimas: Kartais pacientams pasireiškia lengvas karščiavimas dėl uždegiminės reakcijos organizme.
  • Anemija: Dėl kraujo netekimo su išmatomis gali išsivystyti mažakraujystė.

Ligos klasifikacija

Opinis kolitas klasifikuojamas pagal uždegimo lokalizaciją ir jo apimtį storosios žarnos viduje. Klasifikacija apima šiuos tipus:

  • Proktitas: Uždegimas apriboja tik tiesiąją žarną. Tai lengviausia opinio kolito forma.
  • Kairės pusės kolitas: Uždegimas apima kairę storosios žarnos pusę – tiesiąją žarną, sigminę žarną ir gaubtinės žarnos dalį iki skersinės žarnos.
  • Pankolitas: Uždegimas apima visą storąją žarną ir yra viena iš sunkiausių ligos formų, dažnai sukelianti rimtų simptomų.
  • Fulminantinis kolitas: Itin sunkus ir ūmus uždegimas, kuris greitai progresuoja, sukeldamas sunkią dehidrataciją, kraujavimą ir gresiantį žarnyno perforaciją.

Ligos diagnostika

Opinio kolito diagnozė pagrįsta klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir vaizdiniais diagnostikos metodais. Dažniausiai naudojami tyrimai:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertina paciento simptomus ir ligos istoriją.
  • Kraujo tyrimai: Siekiant nustatyti anemiją, infekcijas ar uždegimo lygį organizme, atliekami bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai (pvz., CRB, ESR).
  • Išmatų tyrimai: Atliekami norint patikrinti, ar nėra infekcijų ar kitų veiksnių, sukeliančių žarnyno uždegimą.
  • Kolonoskopija: Svarbiausias tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti storąją žarną ir paimti biopsijas diagnozei patvirtinti. Kolonoskopijos metu gydytojas gali įvertinti žarnyno gleivinės būklę ir aptikti uždegiminius pakitimus.
  • Sigmoidoskopija: Jei nėra galimybės atlikti pilnos kolonoskopijos, gali būti naudojama sigmoidoskopija, kurios metu apžiūrima apatinė žarnyno dalis.
  • Vaizdo tyrimai (KT ar MRT): Gali būti naudojami sunkiais atvejais arba įtariant komplikacijas, siekiant įvertinti žarnyno pažeidimus ar uždegimo mastą.

Ligos gydymas ir vaistai

Opinio kolito gydymas apima įvairias terapines priemones, kurių tikslas yra sumažinti uždegimą, kontroliuoti simptomus ir pasiekti ilgalaikę ligos remisiją. Gydymas gali būti tiek medikamentinis, tiek chirurginis, priklausomai nuo ligos sunkumo.

  • 5-aminosalicilatai (5-ASA): Tokie vaistai kaip mesalazinas ar sulfasalazinas dažnai naudojami lengviems ir vidutinio sunkumo simptomams valdyti bei ligos remisijai palaikyti.
  • Kortikosteroidai: Naudojami uždegimui mažinti sunkiais paūmėjimais. Jie efektyviai kontroliuoja simptomus, tačiau dėl šalutinio poveikio jie naudojami trumpalaikiam gydymui.
  • Imunosupresantai: Tokie vaistai kaip azatioprinas ar 6-merkaptopurinas slopina imuninės sistemos veiklą ir padeda kontroliuoti uždegimą.
  • Biologinė terapija: Naujos kartos gydymo būdai, tokie kaip TNF-alfa inhibitoriai (pvz., infliksimabas), naudojami pacientams, kuriems nepadeda kiti gydymo būdai.
  • Chirurgija: Kai kuriais atvejais, kai vaistinis gydymas yra neveiksmingas arba išsivysto rimtos komplikacijos, gali prireikti chirurginio gydymo, kai pašalinama dalis ar visa stora žarna (kolektomija).

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors oficialus gydymas yra būtinas, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti sveikatingumą ir sumažinti simptomus:

  • Probiotikai: Gyvos bakterijos gali padėti palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir sumažinti uždegimą.
  • Žolelių arbatos: Ramunėlių, pipirmėčių ar melisų arbatos gali padėti sumažinti žarnyno sudirginimą ir spazmus.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Randamos riebiose žuvyse ir sėklose, omega-3 riebalų rūgštys gali turėti priešuždegiminių savybių.
  • Aloe vera: Manoma, kad alavijo sultys gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti žarnyno sveikatą.

Prevencija

Kadangi opinis kolitas yra lėtinė liga, nėra tiesioginio būdo jį išvengti. Tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti paūmėjimų riziką ir palaikyti ilgalaikę remisiją:

  • Sveika mityba: Vengti aštraus, riebaus maisto, kuris gali sukelti žarnyno sudirginimą. Dietą turėtų sudaryti daug skaidulų turintys produktai, vaisiai ir daržovės.
  • Streso valdymas: Stresas gali paskatinti ligos paūmėjimus, todėl svarbu naudoti streso mažinimo technikas, tokias kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.
  • Reguliarūs gydytojo apsilankymai: Ankstyvas simptomų atpažinimas ir gydymas gali padėti užkirsti kelią ligos progresavimui.
  • Rūkymo atsisakymas: Rūkymas gali padidinti žarnyno uždegimo riziką ir pabloginti simptomus, todėl svarbu mesti rūkyti.

Šaltiniai

  1. https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/ulcerative-colitis#:~:text=Ulcerative%20colitis%20is%20a%20chronic,ages%20of%2015%20and%2030.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/ulcerative-colitis/symptoms-causes/syc-20353326
  3. https://www.nhs.uk/conditions/ulcerative-colitis/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)