Otorėja

Ligos aprašymas

Otorėja yra terminas, vartojamas apibūdinti skysčio išsiskyrimą iš ausies. Šis simptomas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant ausų infekcijas, ausų traumą ar svetimkūnį ausies kanale. Otorėjos metu iš ausies gali tekėti įvairaus pobūdžio skystis: serozinis (skaidrus), pūlingas, kruvinas arba cerebrospinalinis (smegenų skystis). Skysčio tipas ir kiekis gali suteikti užuominų apie pagrindinę priežastį, todėl svarbu atlikti kruopščią medicininę apžiūrą ir diagnostiką. Otorėja gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo pagrindinės priežasties ir trukmės.

Ligos priežastys

Otorėja gali atsirasti dėl įvairių sąlygų, kurios paveikia išorinę, vidurinę arba vidinę ausį. Pagrindinės otorėjos priežastys yra:

  • Išorinės ausies infekcija (išorinė otitas): Taip pat žinomas kaip “plaukiko ausis”, tai yra ausies kanalo odos infekcija, kurią dažnai sukelia bakterijos ar grybeliai. Infekcija sukelia uždegimą ir skysčio išsiskyrimą.
  • Vidurinės ausies infekcija (otitis media): Vidurinės ausies uždegimas, kuris gali sukelti ausies būgnelio perforaciją ir skysčio (pūlių ar serozinio skysčio) išsiskyrimą iš ausies.
  • Ausies būgnelio perforacija: Ausies būgnelio (membranos) plyšimas dėl infekcijos, traumos ar staigaus slėgio pokyčio, kuris gali sukelti skysčio išsiskyrimą iš vidurinės ausies.
  • Cholesteatoma: Nenormalus odos ląstelių augimas vidurinėje ausyje, kuris gali sukelti ausies kaulų eroziją ir otorėją. Cholesteatoma gali sukelti lėtinį, nemalonų kvapą turintį skysčio išsiskyrimą.
  • Galvos trauma: Sunkios galvos traumos, kurios sukelia kaukolės lūžius, gali lemti cerebrospinalinio skysčio nutekėjimą per ausį (otorėja), ypač jei pažeidžiamas kaukolės pamatas.
  • Ausies kanalą dirginantys svetimkūniai: Bet koks svetimkūnis ausies kanale (pvz., vabzdžiai, mažos žaislo dalys ar kiti objektai) gali sukelti ausies kanalo dirginimą, infekciją ir otorėją.
  • Navikai: Retais atvejais otorėja gali būti susijusi su navikais ausies kanale arba vidurinėje ausyje, kurie sukelia skysčio išsiskyrimą.

Ligos simptomai

Otorėja pats savaime yra simptomas, tačiau jį gali lydėti ir kiti simptomai, priklausomai nuo pagrindinės priežasties:

  • Skysčio išsiskyrimas iš ausies: Skystis gali būti skaidrus, pūlingas, kruvinas arba cerebrospinalinis. Skysčio kiekis gali svyruoti nuo nedidelio lašelio iki nuolatinio išsiskyrimo.
  • Ausų skausmas ar diskomfortas: Dažnai pasireiškia kartu su ausies infekcija ar būgnelio perforacija.
  • Klausos praradimas: Laikinas arba nuolatinis klausos praradimas, priklausomai nuo pagrindinės otorėjos priežasties.
  • Niežulys ar dirginimas ausyje: Gali pasireikšti su išorinės ausies infekcija ar svetimkūniais ausyje.
  • Nemalonus kvapas: Pūlinga otorėja, ypač sergant cholesteatoma ar vidurinės ausies infekcija, gali turėti nemalonų kvapą.
  • Galvos skausmas ir svaigulys: Gali atsirasti kartu su galvos trauma ar vidinės ausies infekcija.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dažnai pasireiškia kartu su sunkiomis ausų infekcijomis ar vidinės ausies sutrikimais.

Ligos klasifikacijos

Otorėja gali būti klasifikuojama pagal jos pobūdį ir trukmę:

  • Ūminė otorėja: Staiga prasidėjęs skysčio išsiskyrimas, kuris paprastai trunka mažiau nei 6 savaites. Dažniausiai susijęs su infekcijomis, traumomis ar staigiu slėgio pokyčiu.
  • Lėtinė otorėja: Ilgalaikis arba pasikartojantis skysčio išsiskyrimas iš ausies, kuris tęsiasi ilgiau nei 6 savaites. Dažnai susijęs su lėtinėmis infekcijomis, cholesteatoma ar navikais.

Ligos diagnostika

Norint nustatyti otorėjos priežastį, atliekama išsami paciento medicininė istorija ir fizinis ausų tyrimas, dažnai papildomas laboratoriniais ir vaizdiniais tyrimais:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertins paciento simptomus, ausies skysčio tipą ir kiekį bei galimus rizikos veiksnius ar provokuojančius įvykius.
  • Otoskopija: Tyrimas, kurio metu gydytojas apžiūri ausies kanalą ir būgnelį, naudodamas otoskopą. Tai padeda nustatyti infekcijos, būgnelio perforacijos ar svetimkūnių buvimą.
  • Laboratoriniai tyrimai: Jei yra pūlinga ar kruvina otorėja, gali būti atliekami skysčio pasėlio ir jautrumo tyrimai, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją ir tinkamą antibiotikų terapiją.
  • Vaizdo tyrimai:
    • Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama galvos traumų ar įtariamų kaukolės pagrindo lūžių atveju, taip pat siekiant įvertinti cholesteatomos ar navikų buvimą.
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojama įvertinti vidinės ausies struktūras ir aptikti galimą naviką ar kitus pakitimus.
  • Audiometrija: Klausos tyrimai gali padėti įvertinti klausos praradimo laipsnį ir nustatyti, ar yra vidurinės ar vidinės ausies pažeidimų.

Ligos gydymas ir vaistai

Otorėjos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir simptomų sunkumo. Gydymo tikslas yra pašalinti pagrindinę priežastį, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.

  • Infekcijų gydymas:
    • Antibiotikai: Geriamieji arba vietiniai antibiotikai (pvz., ausų lašai) gali būti skiriami gydyti išorinės ar vidurinės ausies infekcijas. Antibiotikų pasirinkimas priklauso nuo nustatyto infekcijos sukėlėjo.
    • Priešgrybeliniai vaistai: Naudojami, jei otorėja sukelta grybelinės infekcijos (pvz., išorinės ausies grybelinės infekcijos atveju).
  • Ausies būgnelio perforacijos gydymas:
    • Stebėjimas ir konservatyvus gydymas: Daugelis ausies būgnelio perforacijų gyja savaime, todėl gali būti rekomenduojama stebėti ir vengti vandens patekimo į ausį.
    • Chirurginis gydymas (miringoplastika): Atliekamas, jei būgnelio perforacija yra didelė, neišgyja savaime arba sukelia reikšmingą klausos praradimą.
  • Cholesteatomos gydymas:
    • Chirurginis pašalinimas: Cholesteatoma dažniausiai reikalauja chirurginės intervencijos, kad būtų pašalintas nenormalus audinys ir išvengta tolesnio kaulų ir kitų struktūrų pažeidimo.
  • Svetimkūnių pašalinimas:
    • Mikroinstrumentų arba siurbimo naudojimas: Gydytojas gali pašalinti svetimkūnį iš ausies kanalo naudodamas specialius įrankius.
  • Cerebrospinalinio skysčio otorėjos gydymas:
    • Skubus gydymas ir chirurginė intervencija: Jei otorėją sukelia cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas dėl kaukolės lūžio, gali prireikti skubios chirurginės intervencijos, kad būtų užkirstas kelias infekcijai ir atstatytas kaukolės vientisumas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors otorėja dažnai reikalauja medicininio gydymo, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus arba palaikyti ausų sveikatą:

  • Šiltos kompresės: Šiltas kompresas prie ausies gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą, susijusį su ausų infekcija.
  • Tinkama ausų higiena: Vengti medvilninių pagaliukų ir kitų įrankių ausies kanale, kad būtų išvengta papildomo dirginimo ar infekcijos.
  • Venkite ausų drėkinimo: Laikykite ausis sausas ir apsaugotas nuo vandens, ypač jei yra ausies būgnelio perforacija ar infekcija.
  • Garų inhaliacijos: Inhaliacijos su šiltais garais gali padėti sumažinti spūstis ir diskomfortą.

Prevencija

Norint sumažinti otorėjos riziką, svarbu imtis kelių prevencinių priemonių:

  • Tinkama ausų priežiūra: Venkite ausų traumos ir nešvarumų patekimo į ausis.
  • Ausų apsauga vandenyje: Naudokite ausų kamštukus plaukdami arba maudydamiesi, ypač jei yra buvusi ausų infekcija ar būgnelio perforacija.
  • Venkite infekcijų: Gydykite viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (pvz., peršalimą, sinusitą) laiku, kad sumažintumėte vidurinės ausies infekcijų riziką.
  • Sveika gyvensena: Stiprinti imuninę sistemą subalansuota mityba, fizine veikla ir pakankamu poilsiu.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23570-otorrhea
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3553644/
  3. https://www.msdmanuals.com/professional/ear-nose-and-throat-disorders/approach-to-the-patient-with-ear-problems/otorrhea

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)