Pedikuliozė ir ftiriazė

Ligos aprašymas

Pedikuliozė ir ftiriazė yra parazitinės infekcijos, kurias sukelia skirtingų rūšių utėlės. Abi ligos pasireiškia intensyviu niežuliu ir yra labai užkrečiamos, plintančios tiesioginio kontakto būdu arba per užkrėstus daiktus (drabužius, patalynę).

  • Pedikuliozė – tai utėlių infekcija, kurią sukelia galvos, kūno ar gaktos utėlės (Pediculus humanus capitis, Pediculus humanus corporis, Pthirus pubis). Galvos utėlės dažniausiai užkrečia galvos odą, kūno utėlės – odą ir drabužius, o gaktos utėlės – gaktos sritį.
  • Ftiriazė – tai infekcija, kurią sukelia gaktos utėlės (Pthirus pubis), paveikiančios gaktos plaukų sritį, tačiau jos taip pat gali plisti į kitus kūno plaukus, pvz., antakius, barzdą, pažastis.

Ligos priežastis

Abu susirgimai sukelti utėlių, mažų parazitų, kurie maitinasi žmogaus krauju. Jie plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba per užterštus daiktus, pvz., šukas, kepures, patalynę ar drabužius.

  • Pedikuliozės priežastys:
    • Galvos utėlės: Dažniausiai plinta tarp vaikų per tiesioginį galvos kontaktą arba dalijantis šukomis, kepurėmis ir kitais asmeniniais daiktais.
    • Kūno utėlės: Dažniausiai randamos žmonėms, kurie gyvena blogomis higienos sąlygomis arba keičia drabužius retai. Utėlės gyvena ir deda kiaušinius (glindas) ant drabužių.
    • Gaktos utėlės: Plinta per lytinius santykius arba artimą fizinį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
  • Ftiriazės priežastis:
    • Gaktos utėlės: Dažniausiai perduodamos per seksualinį kontaktą, tačiau gali užkrėsti ir kitus kūno plaukus, pvz., barzdą, antakius, pažastis.

Ligos simptomai

Abiejų ligų simptomai yra labai panašūs, nors skiriasi jų lokalizacija.

  • Pedikuliozės simptomai:
    • Intensyvus niežulys: Dažniausiai galvos, kūno ar gaktos srityje, kur utėlės įsisiurbia į odą.
    • Raudonos dėmės ar odos bėrimai: Tai reakcija į utėlių įkandimus, ypač galvos odos ar gaktos srityje.
    • Glindos (utėlių kiaušiniai): Maži balti ar gelsvi kiaušinėliai, prilipę prie plaukų šaknų (galvos arba kūno plaukų), kurie sunkiai pašalinami.
    • Odos pažeidimai: Dėl nuolatinio kasymosi gali atsirasti odos pažeidimų, kurie gali infekuotis.
  • Ftiriazės simptomai:
    • Intensyvus niežulys: Gaktos srityje, rečiau pažastų, barzdos ar antakių plaukuose.
    • Maži mėlyni taškeliai: Gali pasirodyti gaktos srityje dėl utėlių įkandimų.
    • Glindos: Gaktos srityje ar kituose plaukuotuose kūno vietose galima rasti utėlių kiaušinėlių.

Ligos klasifikacija

Pedikuliozė ir ftiriazė klasifikuojamos pagal utėlių tipą ir pažeistą kūno vietą:

  • Galvos pedikuliozė: Sukelia galvos utėlės (Pediculus humanus capitis), kurios gyvena ir deda kiaušinėlius ant plaukų.
  • Kūno pedikuliozė: Sukelia kūno utėlės (Pediculus humanus corporis), kurios dažniausiai randamos ant drabužių ir per juos perina į odą.
  • Gaktos pedikuliozė (ftiriazė): Sukelia gaktos utėlės (Pthirus pubis), kurios gyvena gaktos ir kitų kūno plaukų srityje.

Ligos diagnostika

Diagnozuoti pedikuliozę ir ftiriazę paprastai galima atlikus fizinę apžiūrą:

  • Galvos pedikuliozė: Gydytojas ar slaugytojas naudoja šukas ir padidinamąjį stiklą, kad aptiktų gyvas utėles ir glindas galvos plaukuose.
  • Kūno pedikuliozė: Diagnozė nustatoma ieškant utėlių arba glindų ant kūno plaukų arba drabužių.
  • Ftiriazė: Diagnozė nustatoma vizualiai aptikus gaktos utėlių ar jų kiaušinėlių gaktos plaukuose, pažastyse ar kitose kūno vietose.

Ligos gydymas ir vaistai

Pedikuliozės ir ftiriazės gydymas dažniausiai apima specialius insekticidinius preparatus ir higienos priemones:

  • Vaistai nuo utėlių:
    • Permetrinas: Dažniausiai naudojamas kremas arba šampūnas, skirtas naikinti utėles ir jų kiaušinėlius.
    • Malationas: Insekticidinis losjonas, naudojamas kaip alternatyva permetrinui, jei pirmasis preparatas neveiksmingas.
    • Benzilo alkoholis arba ivermektinas: Skiriamas sunkesniems arba pasikartojantiems atvejams.
  • Mechaninės priemonės:
    • Plaukų šukavimas: Ypač tankiomis šukomis reikia kruopščiai iššukuoti plaukus, kad pašalintumėte glindas ir gyvas utėles.
  • Higienos priemonės:
    • Drabužių ir patalynės valymas: Užkrėstus drabužius ir patalynę reikia skalbti karštame vandenyje (virš 60°C) ir džiovinti aukštoje temperatūroje. Taip pat galima užkrėstus daiktus laikyti plastikinėse pakuotėse ne mažiau kaip 72 valandas, kad utėlės žūtų.
  • Partnerių ir šeimos narių gydymas: Ypač ftiriazės atveju, rekomenduojama gydyti ir seksualinius partnerius bei šeimos narius.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti utėlių kiekį, nors jos nėra tokios veiksmingos kaip medicininiai preparatai:

  • Arbatmedžio aliejus: Manoma, kad arbatmedžio aliejus turi insekticidinių savybių ir gali padėti naikinti utėles, tačiau jo veiksmingumas nėra iki galo patvirtintas.
  • Alyvuogių arba kokosų aliejus: Šie aliejai gali padėti suminkštinti glindas ir palengvinti jų pašalinimą šukomis.
  • Acto tirpalas: Kai kurie žmonės naudoja praskiestą actą plaukams išplauti prieš šukuojant, kad lengviau pašalintų glindas.

Prevencija

Utėlių plitimą galima sumažinti laikantis paprastų higienos taisyklių ir vengiant tiesioginio kontakto su užkrėstais žmonėmis ar jų daiktais:

  • Vengti dalintis asmeniniais daiktais: Nereikėtų dalytis šukomis, kepurėmis, drabužiais ar patalyne su kitais žmonėmis.
  • Reguliari higiena: Dažnai plauti plaukus ir keisti drabužius.
  • Tinkamas kontaktų stebėjimas: Jei yra užsikrėtusių asmenų, svarbu informuoti žmones, su kuriais jie galėjo turėti artimą kontaktą, kad būtų užkirstas kelias utėlių plitimui.
  • Seksualinių partnerių gydymas: Ftiriazės atveju svarbu gydyti ir seksualinius partnerius, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.

Šaltiniai

  1. https://www.uptodate.com/contents/pediculosis-pubis-and-pediculosis-ciliaris#:~:text=Pediculosis%20pubis%20is%20usually%20sexually,louse%2C%20is%20the%20responsible%20organism.
  2. https://www.college-optometrists.org/clinical-guidance/clinical-management-guidelines/phthiriasis_pediculosisciliaris
  3. https://emedicine.medscape.com/article/225013-overview?form=fpf

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)