Pseudomembraninis kolitas

Ligos aprašymas

Pseudomembraninis kolitas yra ūmus storosios žarnos uždegimas, kurį dažniausiai sukelia bakterija Clostridioides difficile (C. difficile). Ši bakterija gali sukelti sunkią žarnyno infekciją po ilgalaikio ar plataus spektro antibiotikų vartojimo, kuris sutrikdo normalią žarnyno mikroflorą. Sutrikus žarnyno mikroflorai, C. difficile bakterijos gali intensyviai daugintis ir gaminti toksinus, kurie pažeidžia žarnyno gleivinę. Tai sukelia žarnyno gleivinės uždegimą ir pseudomembranų – plėvelių, sudarytų iš gleivių, fibrino ir nekrotinių ląstelių – susidarymą ant storosios žarnos gleivinės. Liga gali būti nuo lengvo viduriavimo iki gyvybei pavojingų komplikacijų, tokių kaip storosios žarnos perforacija ar toksinis megakolonas.

• Ūmus storosios žarnos uždegimas: Sukeltas C. difficile bakterijos ir jos gaminamų toksinų, kurie pažeidžia žarnyno gleivinę.
• Antibiotikų sukeltas disbalansas: Infekcija dažniausiai pasireiškia po ilgalaikio ar plataus spektro antibiotikų vartojimo.
• Pseudomembranų susidarymas: Gleivinės pažeidimas sukelia plėvelių formavimąsi ant storosios žarnos gleivinės.

Ligos priežastys

Pseudomembraninis kolitas paprastai išsivysto, kai C. difficile bakterija perima žarnyno mikrofloros kontrolę po ilgalaikio ar plataus spektro antibiotikų vartojimo.

• Clostridioides difficile infekcija: Pagrindinis pseudomembraninio kolito sukėlėjas. Bakterija gamina toksinus, kurie pažeidžia žarnyno gleivinę ir sukelia uždegimą bei pseudomembranų susidarymą.
• Antibiotikų vartojimas: Ilgalaikis arba plataus spektro antibiotikų vartojimas (pvz., klindamicino, cefalosporinų, fluorokvinolonų) sutrikdo natūralią žarnyno mikroflorą, sudarant sąlygas C. difficile daugintis.
• Hospitalizacija ir imuninės sistemos susilpnėjimas: Hospitalizuotiems pacientams arba asmenims su silpna imunine sistema yra didesnė rizika susirgti pseudomembraniniu kolitu dėl dažno antibiotikų vartojimo ir kontakto su užkrėstais paviršiais.
• Amžius: Vyresni žmonės turi didesnę riziką susirgti dėl silpnesnės imuninės sistemos ir dažnesnio antibiotikų vartojimo.

Ligos simptomai

Pseudomembraninio kolito simptomai gali pasireikšti nuo lengvų iki sunkių ir paprastai pasireiškia per kelias dienas ar savaites po antibiotikų vartojimo.

• Vandeningas viduriavimas: Dažniausiai pasireiškiantis simptomas, dažniausiai daugiau kaip 3 vandeningos išmatos per dieną.
• Pilvo skausmas ir mėšlungis: Pilvo diskomfortas, kuris gali būti nuo lengvo iki stipraus.
• Karščiavimas: Dažnai pasireiškia kartu su kitais simptomais, gali siekti 38°C ar aukštesnę temperatūrą.
• Pykinimas ir vėmimas: Retesni simptomai, tačiau gali pasireikšti dėl žarnyno uždegimo.
• Kraujo ar gleivių buvimas išmatose: Dėl gleivinės pažeidimo gali būti matomi kraujo dryžiai ar gleivės.
• Dehidratacija: Dėl ilgalaikio ir sunkaus viduriavimo gali pasireikšti skysčių trūkumas organizme.
• Sunkios komplikacijos: Toksinis megakolonas (storosios žarnos išsiplėtimas), žarnyno perforacija ar sepsis gali būti pavojingos gyvybei komplikacijos.

Ligos klasifikacijos

Pseudomembraninis kolitas gali būti klasifikuojamas pagal simptomų sunkumą ir žarnyno pažeidimo laipsnį.

• Lengvas pseudomembraninis kolitas: Pasireiškia lengvu viduriavimu ir nedideliu pilvo diskomfortu, dažniausiai be karščiavimo ir kitų sisteminių simptomų.
• Vidutinio sunkumo pseudomembraninis kolitas: Viduriavimas yra dažnesnis ir gausesnis, pilvo skausmas yra intensyvesnis, gali pasireikšti karščiavimas ir kiti sisteminiai simptomai.
• Sunkus pseudomembraninis kolitas: Dažnas ir sunkus viduriavimas, stiprus pilvo skausmas, aukštas karščiavimas, dehidratacija ir kraujo ar gleivių buvimas išmatose. Gali pasireikšti komplikacijos, tokios kaip toksinis megakolonas arba žarnyno perforacija.

Ligos diagnostika

Pseudomembraniniam kolitui diagnozuoti naudojami keli metodai, siekiant nustatyti C. difficile infekciją ir įvertinti žarnyno pažeidimo mastą.

• Klinikinis vertinimas: Gydytojas įvertina simptomus, tokius kaip viduriavimas, pilvo skausmas ir karščiavimas, bei atsižvelgia į paciento medicinos istoriją, ypač antibiotikų vartojimą.
• Išmatų tyrimai:
  • C. difficile toksinų tyrimai: Naudojami nustatyti bakterijos gaminamus toksinus išmatose, kurie rodo infekciją.
  • Polimerazės grandininė reakcija (PGR): Naudojama C. difficile DNR aptikimui išmatose.
• Sigmoidoskopija arba kolonoskopija: Gali būti naudojama tiesiogiai įvertinti žarnyno gleivinę ir nustatyti pseudomembranas ant storosios žarnos sienelės.
• Kraujo tyrimai: Gali rodyti padidėjusią baltųjų kraujo kūnelių koncentraciją (leukocitozę), kuri rodo uždegimą ar infekciją.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Gali būti naudojama įvertinti žarnyno būklę ir nustatyti galimas komplikacijas, tokias kaip megakolonas ar perforacija.

Ligos gydymas ir vaistai

Pseudomembraninio kolito gydymas yra orientuotas į C. difficile bakterijos naikinimą, simptomų valdymą ir komplikacijų prevenciją.

• Antibiotikai nuo C. difficile:
  • Vankomicinas: Geriamasis vankomicinas yra pagrindinis vaistas, skirtas C. difficile infekcijai gydyti.
  • Fidaksomicinas: Naujesnis antibiotikas, kuris taip pat yra veiksmingas prieš C. difficile ir turi mažesnę pasikartojimo riziką.
  • Metronidazolas: Gali būti naudojamas lengviems atvejams arba kaip alternatyva vankomicinui.
• Skysčių ir elektrolitų atstatymas: Svarbu užtikrinti tinkamą hidrataciją ir elektrolitų balansą, ypač esant viduriavimui.
• Probiotikai: Kai kurie probiotikai gali padėti atkurti žarnyno mikroflorą, tačiau jų veiksmingumas gydant C. difficile infekcijas yra ribotas ir reikalauja papildomų tyrimų.
• Imunoterapija: Kai kuriais sunkiais atvejais gali būti svarstoma imunoglobulinų terapija arba naujesnės biologinės terapijos galimybės.
• Fekalinės mikrobiotos transplantacija (FMT): Naudojama pakartotinėms infekcijoms gydyti, kai standartiniai antibiotikai yra neveiksmingi. Procedūra apima sveikos žmogaus išmatos perkėlimą į paciento žarnyną, siekiant atkurti normalią mikroflorą.
• Chirurginis gydymas: Esant sunkiai ligai ir komplikacijoms, tokioms kaip žarnyno perforacija ar toksinis megakolonas, gali prireikti chirurginio įsikišimo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors pseudomembraninio kolito gydymas turi būti medicininis, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti sveikimą ir žarnyno sveikatą.

• Probiotikai: Kai kurie probiotikai, pavyzdžiui, Saccharomyces boulardii ir Lactobacillus rhamnosus, gali padėti palaikyti žarnyno sveikatą ir atkurti natūralią mikroflorą po antibiotikų vartojimo, tačiau jų vartojimas turėtų būti derinamas su gydytoju.
• Geriamosios rehidratacijos priemonės: Druskos ir cukraus tirpalai padeda išlaikyti skysčių ir elektrolitų balansą organizme.
• Minkšta dieta: Rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą maistą, pvz., ryžius, bulves, bananus, avižinę košę, siekiant sumažinti žarnyno dirginimą.
• Imbierinė arbata ir ramunėlės: Gali padėti sumažinti pykinimą ir skrandžio diskomfortą.

Prevencija

Pseudomembraninio kolito prevencija daugiausia grindžiama tinkama antibiotikų vartojimo praktika ir higienos gerinimu, siekiant sumažinti C. difficile plitimą.

• Tinkamas antibiotikų vartojimas: Antibiotikai turėtų būti vartojami tik pagal gydytojo nurodymus, vengiant ilgalaikio ir nepagrįsto plataus spektro antibiotikų vartojimo.
• Infekcijų kontrolė: Ligoninėse ir slaugos namuose būtina griežtai laikytis higienos standartų, reguliariai dezinfekuoti paviršius ir naudoti tinkamas apsaugos priemones, kad būtų išvengta infekcijos plitimo.
• Rankų higiena: Kruopštus rankų plovimas muilu ir vandeniu po tualeto naudojimo ir prieš valgant gali padėti sumažinti infekcijos riziką.
• Imunizuotų pacientų atskyrimas: Pacientai, sergantys C. difficile infekcija, turėtų būti izoliuoti, kad būtų išvengta bakterijos plitimo kitiems.

Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK470319/#:~:text=Introduction-,Pseudomembranous%20colitis%2C%20a%20severe%20inflammation%20of%20the%20inner%20lining%20of,%5D%5B2%5D%5B3%5D+
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/pseudomembranous-colitis/symptoms-causes/syc-20351434
3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17718-pseudomembranous-colitis