Restrikcinė kardiomiopatija

Restrikcinės kardiomiopatijos aprašymas

Restrikcinė kardiomiopatija yra reta ir sunki širdies liga, kuriai būdingas širdies raumens sustandėjimas ir sumažėjęs elastingumas. Dėl to širdies skilveliai negali tinkamai atsipalaiduoti ir užsipildyti krauju tarp susitraukimų, nors jų gebėjimas išstumti kraują į arterijas dažnai lieka nepakitęs. Ši būklė dažnai sukelia širdies nepakankamumą ir gali smarkiai pabloginti paciento gyvenimo kokybę.

Ligos priežastys

Restrikcinė kardiomiopatija gali būti pirminė arba antrinė, atsirandanti dėl kitų ligų. Pagrindinės priežastys yra:

  • Amiloidozė: Baltymų sankaupos (amiloidas) širdies raumenyje gali sukelti jo sustandėjimą.
  • Sarkoidozė: Granulomų susidarymas širdies audinyje gali sukelti uždegimą ir randėjimą.
  • Hemochromatozė: Per didelis geležies kaupimasis širdies raumenyje gali sukelti restrikcinę kardiomiopatiją.
  • Endomiokardo fibrozė: Širdies vidinės sienelės fibrozė gali sukelti širdies raumens sustandėjimą.
  • Idiopatinė kardiomiopatija: Kai kuriais atvejais priežastis gali likti nežinoma.

Simptomai

Restrikcinės kardiomiopatijos simptomai dažnai atsiranda dėl širdies nesugebėjimo tinkamai pumpuoti kraujo, todėl gali pasireikšti šie simptomai:

  • Dusulys: Kvėpavimo pasunkėjimas, ypač fizinio krūvio metu arba gulint.
  • Nuovargis: Sumažėjęs energijos lygis ir nuolatinis nuovargis.
  • Edema: Kojų, pėdų ar pilvo tinimas dėl skysčių kaupimosi.
  • Aritmijos: Nenormalus širdies ritmas, įskaitant prieširdžių virpėjimą.
  • Krūtinės skausmas: Skausmas ar diskomfortas krūtinės srityje, kuris gali būti panašus į anginą.
  • Svorio padidėjimas: Greitas svorio padidėjimas dėl skysčių kaupimosi organizme.

Restrikcinės kardiomiopatijos klasifikacija

Restrikcinė kardiomiopatija gali būti klasifikuojama pagal etiologiją, atsižvelgiant į tai, ar liga yra idiopatinė (nežinomos kilmės) ar antrinė (dėl kitos ligos, kaip amiloidozė, sarkoidozė ar hemochromatozė). Be to, liga gali būti klasifikuojama pagal širdies audinio pažeidimo pobūdį ir mastą.

Restrikcinės kardiomiopatijos diagnostika

Restrikcinės kardiomiopatijos diagnostika reikalauja kelių tyrimų, siekiant nustatyti širdies funkciją ir struktūrą:

  • Echokardiograma: Ultragarsinis širdies tyrimas, kuris leidžia įvertinti širdies skilvelių sienelių storį, jų judėjimą ir gebėjimą užsipildyti krauju.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT padeda detaliau įvertinti širdies raumens struktūrą ir aptikti galimas fibrozės ar amiloido sankaupas.
  • Kraujo tyrimai: Gali būti atliekami siekiant nustatyti specifinius žymenis, pvz., troponinus, kurie gali rodyti širdies pažeidimą.
  • Biopsija: Retais atvejais gali būti atliekama širdies raumens biopsija, kad būtų patvirtinta specifinė diagnozė, pavyzdžiui, amiloidozė.

Ligos gydymas ir vaistai

Restrikcinės kardiomiopatijos gydymas dažniausiai yra simptominis, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę:

  • Diuretikai: Furozemidas arba spironolaktonas gali būti skiriami, siekiant sumažinti skysčių kaupimąsi organizme.
  • Beta adrenoblokatoriai ir kalcio kanalų blokatoriai: Šie vaistai, tokie kaip metoprololis arba diltiazemas, gali padėti sumažinti širdies ritmą ir pagerinti širdies užpildymo gebėjimą.
  • Antiaritminiai vaistai: Gali būti naudojami siekiant valdyti aritmijas ir išvengti prieširdžių virpėjimo.
  • Antikoaguliantai: Varfarinas arba naujesni antikoaguliantai gali būti skiriami, siekiant išvengti kraujo krešulių susidarymo, ypač jei yra prieširdžių virpėjimas.
  • Kardiologinė reabilitacija: Pacientams gali būti naudinga kardiologinė reabilitacija, siekiant pagerinti fizinę būklę ir gyvenimo kokybę.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti valdyti ligos simptomus:

  • Sveika mityba: Maisto produktai, turintys mažai druskos ir riebalų, gali padėti sumažinti kraujospūdį ir skysčių kaupimąsi.
  • Reguliari mankšta: Lengva fizinė veikla, pvz., vaikščiojimas, gali padėti pagerinti kraujotaką ir bendrą savijautą.
  • Streso valdymas: Streso mažinimas per meditaciją, jogą ar kitas atsipalaidavimo technikas gali sumažinti širdies apkrovą.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17427-restrictive-cardiomyopathy
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK537234/
  3. https://www.heart.org/en/health-topics/cardiomyopathy/what-is-cardiomyopathy-in-adults/restrictive-cardiomyopathy

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)