Lipazė

Lipazė: kas tai yra?

Lipazė yra fermentas, kurį gamina kasa ir kai kurie kiti audiniai, įskaitant burnos ertmę ir skrandį. Lipazė atlieka svarbų vaidmenį riebalų skaidyme į mažesnius komponentus, tokius kaip riebalų rūgštys ir glicerolis, kad jie galėtų būti įsisavinti organizmo. Kasa išskiria pagrindinę lipazės dalį, kuri patenka į plonąją žarną ir ten padeda virškinti riebalus iš maisto.

Lipazės tyrimas dažniausiai atliekamas siekiant įvertinti kasos veiklą, nes lipazė yra vienas iš pagrindinių fermentų, kurio lygis pakyla, kai kasa yra pažeista ar uždegusi, pavyzdžiui, sergant pankreatitu (kasos uždegimu).

Kokia norma turi būti lipazės tyrime suaugusiam?

Lipazės koncentracija kraujyje yra matuojama siekiant įvertinti, ar yra kasos uždegimas arba kiti kasos sutrikimai. Normos ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos metodų, tačiau bendrai priimta norma yra:

  • Lipazė: 10–140 TV/l (tarptautiniai vienetai litre).

Padidėjęs lipazės lygis virš šios ribos dažniausiai rodo kasos sutrikimus, ypač ūminį ar lėtinį pankreatitą.

Kokia norma turi būti lipazės tyrime vaikui?

Vaikams lipazės norma paprastai yra panaši į suaugusiųjų, nors gali būti šiek tiek mažesnė, priklausomai nuo amžiaus. Vaikų lipazės normos ribos:

  • Lipazė: 10–140 TV/l.

Vaikų lipazės tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti kasos sutrikimus arba įvertinti virškinimo sutrikimus.

Ką rodo padidėjęs lipazės lygis?

Padidėjęs lipazės lygis paprastai rodo kasos pažeidimą arba uždegimą. Pagrindinės priežastys, dėl kurių gali padidėti lipazės lygis, yra šios:

  1. Ūminis pankreatitas: Dažniausia priežastis, dėl kurios lipazės lygis smarkiai padidėja. Esant ūminiam kasos uždegimui, lipazės lygis kraujyje gali padidėti iki 3-5 kartų didesnis už normą.
  2. Lėtinis pankreatitas: Lėtinės kasos uždegimo formos metu lipazės lygis gali būti nuolat padidėjęs, nors lygis paprastai nebūna toks aukštas kaip ūminio pankreatito metu.
  3. Kasos navikai: Vėžys arba gerybiniai navikai kasoje gali sukelti lipazės kiekio padidėjimą kraujyje.
  4. Tulžies latakų užsikimšimas: Tulžies latakų užsikimšimas dėl tulžies akmenų arba navikų gali sukelti kasos fermentų, įskaitant lipazę, padidėjimą.
  5. Inkstų nepakankamumas: Esant inkstų funkcijos sutrikimui, lipazė gali nesugebėti tinkamai išsiskirti iš organizmo, todėl gali padidėti jos kiekis kraujyje.
  6. Pepsinė opa: Retais atvejais opų komplikacijos, tokios kaip perforacija, gali sukelti lipazės padidėjimą.

Ką rodo sumažėjęs lipazės lygis?

Sumažėjęs lipazės lygis gali rodyti, kad kasa nebegamina pakankamai šio fermento. Tai gali atsitikti šiais atvejais:

  1. Kasos nepakankamumas: Tai yra būklė, kai kasa nesugeba gaminti pakankamo kiekio fermentų, įskaitant lipazę, reikalingų maisto virškinimui. Ši būklė gali atsirasti dėl ilgalaikio lėtinio pankreatito ar kitų kasos ligų.
  2. Cistinė fibrozė: Genetinė liga, kuri dažniausiai sukelia kasos pažeidimą ir nepakankamą fermentų, įskaitant lipazę, gamybą.

Sumažėjęs lipazės lygis gali reikšti, kad virškinimo procesai nėra optimalūs, o organizmui gali trūkti būtinų riebalų rūgščių ir kitų maisto medžiagų.

Lipazės tyrimo reikšmė diagnozei

Lipazės tyrimas yra svarbus diagnozuojant kasos sutrikimus, ypač pankreatitą. Padidėjęs lipazės lygis, ypač jei jis pasiekia reikšmingai aukštas ribas, dažniausiai rodo ūminį kasos uždegimą. Šis tyrimas taip pat gali būti naudojamas stebėti kasos būklę lėtinių ligų metu arba po kasos operacijų.

Svarbu pažymėti, kad lipazės tyrimo rezultatai turėtų būti vertinami kartu su kitais tyrimais ir klinikiniais simptomais, nes lipazės lygis gali padidėti ir dėl kitų ligų, ne tik dėl kasos sutrikimų.

Šaltiniai

  1. https://medlineplus.gov/lab-tests/lipase-tests/#:~:text=Lipase%20is%20a%20type%20of,glands%20and%20in%20your%20stomach.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK537346/