Kreatininas

Norma
Suaugusieji
moterys 23µmol/l–97 µmol/l
vyrai 27µmol/l–115 µmol/l
asmenys, vyresni nei 50 metų 29µmol/l–124 µmol/l
Vaikai
naujagimiai 25µmol/l–115 µmol/l
iki 1 savaitės 15µmol/l–88 µmol/l
2–4 savaitės 5 µmol/l–44 µmol/l

Serumas
Dangtelis raudonas

Kreatininas – vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatininas susidaro raumenyse ir patekęs į kraują filtruojasi inkstų glomeruluose. Kanalėliuose kretinino reabsorbcija nevyksta (galima tik nedidelė tubulinė sekrecija), todėl šis rodiklis beveik išimtinai atspindi glomerulinės filtracijos (GF) greitį. Kreatinino koncentracija sveiko žmogaus serume yra gana pastovus dydis, nes jo išskyrimo inkstuose greitis svyruoja tik 10–15%, o sintezė proporcinga raumenų masei. Kreatinino filtracija priklauso nuo funkcionuojančių glomerulų kiekio. Jeigu funkciškai aktyvių glomerulų kiekis sumažėja, tuomet kreatinino koncentracija serume didėja. Senstant glomerulinė filtracija ir raumenų masė mažėja maždaug proporcingai, todėl kreatinino koncentracija serume išlieka praktiškai nepakitusi. Skirtingiems individams kreatinino koncentracija serume gali būti nevienoda, tačiau kiekvienam sveikam asmeniui ji yra gana pastovus dydis įvairiais laiko momentais. Glomerulinės filtracijos greičiui esant mažiau nei 50% kreatinino koncentacija serume vis dar išlieka nepakitusi. Tai vadinama „paslėpta kreatinino sritimi“, ir ši savybė neleidžia anksti atpažinti patologinių glomerulinės filtracijos pokyčių. Pagrindinės kreatinino nustatymo indikacijos yra įvertinti glomerulinę filtraciją, funkciškai aktyvių glomerulų kiekį ir inkstų ligos sunkumo laipsnį.

Klaidingai dideli kreatinino tyrimo rezultatai būna, jeigu kraujyje yra daug gliukozės, fruktozės, ketoninių kūnų, cefalosporinių antibiotikų ar jų metabolitų, histidino, asparagino, indolo, hipuro rūgšties, askorbo rūgšties, levodopos darinių, pirokatecholio, rezorcinolio, nitrofurazonų, rezerpinų ir kai kurių kitų medžiagų. Kreatininas yra galutinis kreatino metabolizmo produktas. Kreatinino susidarymas organizme labai priklauso nuo bendros raumenų masės. Todėl, jeigu ligonio svoris labai mažas, jeigu jam diagnozuota hipotirozė ar kita kreatinino koncentraciją mažinanti priežastis, šis rodiklis gali nevisiškai atspindėti filtracinę inkstų funkciją. Jeigu yra širdies nepakankamumas, tada dėl sulėtėjusios kraujo tėkmės per inkstus didėja kreati- nino koncentracija kraujyje. Šis didėjimas yra lėtesnis negu šlapalo (ureos) didėjimas kraujyje esant širdies nepakankamumui. Su amžiumi kreatinino koncentracija kraujyje taip pat palaipsniui didėja. Geresnis filtracijos rodiklis už kreatininą yra cistatinas C. Kartais manoma, kad esant inkstų patologijai būtinai kartu turi didėti ir ureos, ir kreatinino rodikliai. Tokia nuomonė yra neteisinga. Vieno iš rodiklių didėjimas kartais leidžia diferencijuoti patologines būkles. Kai pažeidžiama inkstų funkcija, ureos koncentracija padidėja anksti. Skirtingai nei kreatinino, ureos pašalinimas iš organizmo priklauso nuo diurezės. Todėl abu šie rodikliai kinta nevienodai. Paprastai ureos padidėjimas be kreatinino padidėjimo yra ekstrarenalinės patologijos priežastis. Tuo tarpu kreatinino koncentracijos padidėjimas serume be ureos koncentracijos padidėjimo dažniausiai yra inkstinės prigimties. Tik tada, kai kreatinino koncentracija serume padidėja daugiau nei 250µmol/l, galima teigti, kad kartu esantis ureos koncentracijos padidėjimas susijęs su inkstų funkcijos nepakankamumu. Kita vertus, ureos koncentracijai padidėjus daugiau nei 30mmol/l, beveik visuomet galima atmesti ekstrarenalinių priežasčių grupę. Progresuojant inkstų patologijai ir kiti serumo rodikliai kinta nevienodu greičiu. Anksčiausiai padidėja šla- pimo rūgšties koncentracija, po to – indikanas, urea, vėliausiai kreatininas. Šis fenomenas vadinamas Mayers laiptine susilaikymo teorija. Nors šlapimo rūgšties ir indikano koncentracijos padidėjimas inkstų funkcijos sutrikimų pradžioje pasitaiko anksčiausiai, jų nustatymas šiuo tikslu nenaudojamas. Pagrindiniai inkstų funkcijos rodikliai lieka urea ir kreatininas. Kreati- nino nustatymas serume taip pat yra vienas iš rodiklių, atliekamų norint įvertinti kreatinino klirensą.

Galimi nevienodi ureos ir kreatinino rodikliai esant įvairioms patologijoms.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis