HLA fenotipas: kas tai yra?
HLA (žmogaus leukocitų antigenai) fenotipas yra genetinis profilis, kuris apibrėžia žmogaus imuninės sistemos gebėjimą atpažinti „savus“ ir „svetimus“ baltymus organizme. HLA antigenai yra baltymai, randami ant beveik visų kūno ląstelių paviršiaus, ir jie vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant imuninį atsaką. Šie antigenai yra unikalūs kiekvienam asmeniui ir paveldimi iš abiejų tėvų, todėl jie labai svarbūs transplantacijai, autoimuninių ligų diagnostikai ir tam tikrų genetinių ligų tyrimams.
HLA antigenų rinkinys kiekvieno žmogaus organizme yra vadinamas HLA fenotipu. Jis lemia, kaip organizmas reaguos į svetimus audinius, pavyzdžiui, transplantuotus organus, bei į infekcijas. HLA sistema turi kelias klases, tačiau labiausiai tiriamos yra HLA I klasės antigenai (HLA-A, HLA-B, HLA-C) ir HLA II klasės antigenai (HLA-DR, HLA-DQ, HLA-DP).
HLA klasifikacija
HLA antigenai yra skirstomi į dvi pagrindines klases:
- I klasės HLA antigenai (HLA-A, HLA-B, HLA-C): randami beveik visose organizmo ląstelėse. Jie yra atsakingi už pateiktų svetimų baltymų fragmentų (pavyzdžiui, virusų) rodymą imuninėms ląstelėms, tokios kaip T-ląstelės.
- II klasės HLA antigenai (HLA-DR, HLA-DQ, HLA-DP): randami tam tikrose imuninėse ląstelėse, pavyzdžiui, dendritinėse ląstelėse, B-limfocituose ir makrofaguose. Šie antigenai taip pat dalyvauja imuniteto reguliavime ir autoimuninių ligų mechanizmuose.
HLA antigenai labai skiriasi tarp žmonių, todėl kiekvienas asmuo turi unikalų HLA fenotipą.
Kada atliekamas HLA fenotipo tyrimas?
HLA fenotipavimo tyrimai yra atliekami įvairiomis klinikinėmis situacijomis. Šie tyrimai padeda nustatyti individo HLA profilį ir gali būti naudojami šiais atvejais:
- Organų ir kaulų čiulpų transplantacija: HLA fenotipo tyrimas yra labai svarbus, nes organizmo imuninė sistema gali atmesti transplantuotą audinį, jei donoro HLA antigenai neatitinka recipiento HLA antigenų. Kuo artimesnis HLA atitikimas, tuo didesnė sėkmingos transplantacijos tikimybė.
- Autoimuninės ligos: tam tikri HLA tipai gali būti susiję su didesne tam tikrų autoimuninių ligų, tokių kaip vilkligė, reumatoidinis artritas ar I tipo cukrinis diabetas, rizika. HLA fenotipo tyrimai gali padėti diagnozuoti ir stebėti šias ligas.
- Kraujo ligos ir vėžio gydymas: HLA tyrimai taip pat atliekami siekiant pasirinkti tinkamus donorus kraujo ir kaulų čiulpų transplantacijai.
- Imunologiniai tyrimai ir genetinės ligos: tam tikri HLA variantai gali būti susiję su genetinėmis ligomis, pvz., celiakija arba ankiloziniu spondilitu.
Kaip atliekamas HLA fenotipo tyrimas?
HLA fenotipo tyrimas atliekamas imant paciento kraujo mėginį arba audinių mėginį, iš kurio vėliau analizuojami HLA antigenai. Tyrimo metu nustatomi specifiniai HLA antigenai, kuriuos asmuo paveldėjo iš tėvų. Ši procedūra atliekama laboratorijose naudojant įvairius metodus, tokius kaip:
- Polimerazės grandininė reakcija (PCR): naudojama DNR analizei, kad būtų identifikuoti specifiniai HLA genai.
- Mikrolitinių sėklų agliutinacijos testas: naudojamas transplantacijos srityje, kai reikia palyginti recipiento ir donoro HLA antigenus.
Kokia norma turi būti HLA fenotipo rezultatai?
HLA fenotipo rezultatai skiriasi tarp žmonių, nes kiekvienas žmogus turi unikalų HLA antigenų rinkinį. Nėra „normos” kaip tokios, nes HLA antigenai skiriasi tarp individų ir yra paveldimi. Svarbu, kad HLA tipai būtų kuo artimesni, kai atliekama organų ar kaulų čiulpų transplantacija. Pavyzdžiui:
- Organų transplantacija: dažniausiai norima, kad donoro ir recipiento HLA atitiktų bent 5-6 iš 6 pagrindinių antigenų (HLA-A, HLA-B, HLA-DR).
- Kaulų čiulpų transplantacija: šioje srityje siekiama visiško arba kuo didesnio HLA suderinamumo tarp donoro ir recipiento, siekiant išvengti transplantato atmetimo reakcijų.
Ką rodo HLA fenotipo rezultatai?
HLA fenotipo rezultatai rodo, kokie specifiniai HLA antigenai yra paciento kūne. Priklausomai nuo tyrimo tikslo, rezultatai gali būti vertinami įvairiai:
- Transplantacija: jei HLA antigenai suderinami tarp donoro ir recipiento, transplantacijos atmetimo rizika sumažėja. Kuo didesnis nesuderinamumas, tuo didesnė rizika, kad imuninė sistema atmes transplantatą.
- Autoimuninės ligos: tam tikri HLA antigenai gali būti susiję su didesne autoimuninių ligų rizika. Pavyzdžiui, HLA-B27 antigenas yra susijęs su padidėjusia ankilozinio spondilito rizika.
Šaltiniai
- https://link.springer.com/chapter/10.1385/1-59259-928-1:485
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2628004/