Isteriniai traukuliai (isterinis priepuolis)

Ligos aprašymas

Isteriniai traukuliai, dar vadinami psichogeniniais neepilepsiniais traukuliais (PNET), yra staigūs fiziniai simptomai, kurie imituoja epilepsijos priepuolius, tačiau nėra susiję su nenormaliu elektriniu aktyvumu smegenyse. Jie yra psichologinio pobūdžio ir dažniausiai pasireiškia kaip emocinės ar psichologinės reakcijos į stresą, traumas ar kitas psichologines būkles. Isteriniai traukuliai dažnai pasireiškia žmonėms, sergantiems įvairiais psichikos sutrikimais, įskaitant konversijos sutrikimą, disociatyvinį sutrikimą ar somatoforminį sutrikimą. Nors šie traukuliai nėra epilepsiniai ir nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei, jie gali būti labai trikdantys ir reikalauti specializuoto gydymo.

Ligos priežastys

Isterinius traukulius sukelia psichologiniai veiksniai, kurie gali būti susiję su emociniu ar psichologiniu stresu.

• Psichologinis stresas: Stiprus emocinis stresas, trauminiai įvykiai, nerimas ar depresija gali sukelti isterinius traukulius kaip psichologinę reakciją.
• Konversijos sutrikimas: Psichikos sutrikimas, kai psichologinis stresas ar konfliktai išreiškiami fiziniais simptomais, tokiais kaip traukuliai, paralyžius ar regos praradimas.
• Disociaciniai sutrikimai: Būklės, kuriose žmogaus sąmonė, atmintis, tapatybė ar suvokimas yra sutrikę ar atsiskyrę, gali sukelti fizinių simptomų pasireiškimą, įskaitant traukulius.
• Somatoforminiai sutrikimai: Psichikos sutrikimai, kuriuose fiziniai simptomai atsiranda be medicininės priežasties, dažnai dėl psichologinių veiksnių.
• Ankstesnė trauma ar piktnaudžiavimas: Fizinis, emocinis ar seksualinis piktnaudžiavimas vaikystėje ar paauglystėje gali padidinti isterinių traukulių riziką suaugus.

Ligos simptomai

Isterinių traukulių simptomai gali būti įvairūs ir dažnai imituoja epilepsijos priepuolius, tačiau turi tam tikrų skirtumų.

• Priepuolio pradžia: Priepuolis gali prasidėti staiga, tačiau jis gali būti susijęs su tam tikrais veiksniais ar emocinėmis būsenomis, pvz., dideliu stresu ar konfliktu.
• Nenormalūs judesiai: Gali pasireikšti intensyvūs, nereguliarūs kūno judesiai, kurie skiriasi nuo tipiškų epilepsijos priepuolių (pvz., kūno lenkimai ir išsitiesimai, trūkčiojimai ar ritmiški judesiai).
• Akių užmerkimas: Priepuolio metu dažnai akys lieka užmerktos, o tai nėra būdinga epilepsijos priepuoliams.
• Šnekėjimas ir garsai: Gali būti šnekama arba išleidžiami garsai priepuolio metu, kas retai pasireiškia epilepsijos priepuolių metu.
• Kritimas ir raumenų įtempimas: Kritimas gali pasireikšti taip, kad nesusižeidžiama, o raumenų įtempimas gali būti per didelis arba neįprastas.
• Priepuolio trukmė: Dažnai trunka ilgiau nei epilepsijos priepuoliai, gali trukti kelias minutes ar net valandas.
• Greitas atsistatymas: Po priepuolio dažnai nebūna poepilepsinės būklės (sumaišties ar nuovargio), kaip būna po epilepsijos priepuolių.

Ligos klasifikacijos

Isteriniai traukuliai klasifikuojami pagal jų priežastis ir pasireiškimo būdus:

• Grįžtamieji traukuliai: Priepuoliai, kurie pasireiškia dėl laikinų psichologinių stresorių ir dažniausiai praeina pašalinus streso šaltinį.
• Nuolatiniai traukuliai: Ilgalaikiai traukuliai, kurie gali pasireikšti reguliariai dėl nuolatinės psichologinės būklės ar traumos.
• Izoliuoti epizodai: Vienkartiniai ar retai pasikartojantys traukuliai, dažnai susiję su konkrečiu stresiniu įvykiu.
• Kartu su kitais psichikos sutrikimais: Traukuliai, kurie pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimo sutrikimai ar disociaciniai sutrikimai.

Ligos diagnostika

Isterinių traukulių diagnostika yra sudėtinga ir dažnai reikalauja diferencinės diagnostikos, kad būtų atmesta epilepsija ir kitos galimos priežastys.

• Klinikinis vertinimas: Gydytojas atlieka išsamų simptomų ir ligos istorijos vertinimą, įskaitant ankstesnes psichikos sveikatos problemas, stresines situacijas ar traumas.
• Elektroencefalograma (EEG): Atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti, ar priepuolių metu yra nenormalus smegenų elektrinis aktyvumas, būdingas epilepsijai. Isterinių traukulių metu EEG paprastai neparodo jokių epilepsijos požymių.
• Video EEG monitoravimas: Atliekamas ilgalaikis EEG stebėjimas su vaizdo įrašu, kad būtų įrašyti priepuolio epizodai ir įvertinta, ar jie susiję su epilepsiniu aktyvumu.
• Psichologinis vertinimas: Atliekami psichologiniai tyrimai ir konsultacijos su psichiatru ar psichologu, siekiant nustatyti galimas psichologines priežastis ir sąlygas.

Ligos gydymas ir vaistai

Isterinių traukulių gydymas yra daugiausia orientuotas į psichologinių priežasčių pašalinimą ir emocinio streso valdymą.

• Psichoterapija:
  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): Naudojama padėti pacientams suprasti ir valdyti emocijas bei streso priežastis, kurios gali sukelti priepuolius.
  • Trauminės terapijos metodai: Taikomi pacientams, turintiems istoriją apie traumas, siekiant perdirbti trauminę patirtį ir sumažinti jos poveikį dabartiniam gyvenimui.
  • Relaksacijos ir streso valdymo technikos: Padeda pacientams valdyti stresą ir sumažinti priepuolių dažnį bei intensyvumą.
• Farmakoterapija:
  • Antidepresantai ir anksiolitikai: Gali būti skiriami gydyti susijusius psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija ar nerimas, kurie gali prisidėti prie priepuolių atsiradimo.
  • Antiepilepsiniai vaistai: Paprastai nėra veiksmingi, nes priepuoliai nėra epilepsiniai. Jie gali būti naudojami tik tuo atveju, jei pacientas taip pat turi epilepsiją.
• Parama ir švietimas: Svarbu teikti psichosocialinę paramą, šviesti pacientą ir jo šeimą apie būklę ir teikti pagalbą socialinės bei darbo aplinkos kontekste.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors isteriniai traukuliai reikalauja profesionalios medicininės ir psichologinės pagalbos, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir gerinti bendrą savijautą:

• Meditacija ir sąmoningumo praktikos: Gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, gerinti emocinę pusiausvyrą.
• Atsipalaidavimo technikos: Tokios kaip gilus kvėpavimas, progresyvi raumenų relaksacija ar joga gali padėti valdyti fizinį ir emocinį stresą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali padėti išlaisvinti streso hormonų perteklių ir pagerinti nuotaiką.
• Subalansuota mityba: Sveika mityba gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir gerą savijautą, sumažinti nuotaikų svyravimus ir nerimą.
• Paramos grupės: Dalyvavimas paramos grupėse ar bendravimas su kitais, patiriančiais panašių problemų, gali padėti jaustis suprastiems ir sumažinti vienišumo jausmą.

Prevencija

Kadangi isteriniai traukuliai dažnai susiję su psichologiniais ir emociniais veiksniais, prevencinės priemonės gali padėti sumažinti jų pasireiškimą:

• Ankstyvas streso valdymas: Ankstyvas streso valdymas ir emocinio atsako reguliavimas gali padėti išvengti traukulių atsiradimo.
• Psichologinė parama ir terapija: Reguliari psichoterapija ar konsultavimas gali padėti susidoroti su emociniais sunkumais ir sumažinti priepuolių riziką.
• Sveikos gyvensenos palaikymas: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti išvengti psichologinio pervargimo.
• Traumų ir emocinio streso atpažinimas ir gydymas: Ankstyvas trauminių įvykių ir emocinio streso atpažinimas bei gydymas gali padėti išvengti jų ilgalaikio poveikio psichinei sveikatai.

Šaltiniai

1. https://www.britannica.com/science/hystero-epilepsy
2. https://iris.who.int/bitstream/handle/10665/265686/PMC2538191.pdf?sequence=1
3. https://www.sciencedirect.com/topics/neuroscience/hysteria