Infekcinis endokarditas

Ligos aprašymas

Infekcinis endokarditas yra rimta širdies infekcija, kuriai būdingas širdies vidinio sluoksnio (endokardo) uždegimas. Dažniausiai šią būklę sukelia bakterijos, rečiau – grybeliai ar kiti mikroorganizmai, patekę į kraują ir prisitvirtinę prie širdies vožtuvų arba kitų endokardo struktūrų. Infekcinis endokarditas gali paveikti tiek natūralius, tiek dirbtinius (mechaninius ar biologinius) vožtuvus. Ši būklė gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies vožtuvų pažeidimas, embolija (kraujagyslių užsikimšimas krešuliais), širdies nepakankamumas ir kitos sisteminės infekcijos.

Ligos priežastys

Infekcinis endokarditas atsiranda, kai mikroorganizmai patenka į kraują (bakteremija) ir prisitvirtina prie širdies endokardo ar vožtuvų. Yra keli veiksniai, kurie padidina infekcinio endokardito riziką:

• Pažeisti širdies vožtuvai: Įgimtos širdies ydos, reumatinė širdies liga, degeneraciniai vožtuvų pokyčiai ar kitos būklės, sukeliančios vožtuvų pažeidimus, padidina infekcijos riziką.
• Dirbtiniai vožtuvai ir širdies prietaisai: Pacientai, turintys mechaninius arba biologinius širdies vožtuvus, arba implantuotus širdies prietaisus (pvz., širdies stimuliatorius), yra labiau linkę į endokarditą.
• Intraveninių narkotikų vartojimas: Tiesioginis intraveninių narkotikų įšvirkštimas naudojant nesterilius adatas gali į kraują patekti bakterijas, kurios gali sukelti endokarditą.
• Intravaskulinės procedūros: Chirurginės procedūros, kraujo tyrimai, dantų intervencijos ar bet kokia kita procedūra, kuri gali pakenkti gleivinę ar odą, padidina riziką bakteremijai, ypač jei nėra laikomasi sterilumo.
• Silpna imuninė sistema: Asmenys su nusilpusia imunine sistema, pvz., sergantys ŽIV/AIDS, vėžiu ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau linkę į infekcijas.

Ligos simptomai

Infekcinio endokardito simptomai gali pasireikšti staiga (ūminis endokarditas) arba vystytis lėtai per kelias savaites ar mėnesius (poūmis endokarditas). Simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo infekcijos sunkumo, paveiktų širdies dalių ir embolijos buvimo:

• Karščiavimas ir šaltkrėtis: Dažniausias simptomas, kuris gali būti pastovus ar periodiškas.
• Nuovargis ir silpnumas: Pacientai gali jaustis pavargę ar silpni dėl lėtinės infekcijos ir uždegimo organizme.
• Širdies ūžesiai: Gydytojas gali išgirsti širdies ūžesius per stetoskopą, kurie atsiranda dėl pažeistų vožtuvų.
• Svorio kritimas: Nežymus ar pastebimas svorio kritimas gali atsirasti dėl lėtinės infekcijos.
• Sąnarių ir raumenų skausmai: Dėl uždegiminio atsako organizme.
• Naktinis prakaitavimas: Intensyvus prakaitavimas naktį gali būti infekcinio endokardito požymis.
• Embolijos simptomai: Jei infekcinio endokardito metu susidarę bakteriniai krešuliai (vegetacijos) nutrūksta ir patenka į kraujotaką, tai gali sukelti embolijas įvairiuose organuose, pvz., smegenyse (insultas), plaučiuose (plaučių embolija), inkstuose (inkstų infarktai) ar odoje (odos išbėrimai).
• Odos simptomai: Petichijos (mažos raudonos ar purpurinės dėmės ant odos), Janeway pažeidimai (neskausmingi raudoni arba purpuriniai dėmeliai ant delnų ar padų), Oslerio mazgai (skausmingi mazgeliai pirštų galiukuose ar pirštų sąnariuose) ir Roth dėmės (hemoraginiai pažeidimai tinklainėje).

Ligos klasifikacijos

Infekcinis endokarditas gali būti klasifikuojamas pagal kelis kriterijus:

1. Pagal atsiradimo laiką:
   • Ūminis infekcinis endokarditas: Greitai prasideda ir sparčiai progresuoja. Dažnai sukeliamas labiau virulentinių bakterijų, tokių kaip Staphylococcus aureus. Tai yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubaus gydymo.
   • Poūmis infekcinis endokarditas: Lėtai vystosi ir pasireiškia lengvesniais simptomais. Dažnai sukeliamas mažiau virulentinių mikroorganizmų, tokių kaip Streptococcus viridans.
2. Pagal paveiktus vožtuvus:
   • Natūralių vožtuvų endokarditas: Pažeidžiami natūralūs širdies vožtuvai.
   • Protezinio vožtuvo endokarditas: Pažeidžiami dirbtiniai (mechaniniai ar biologiniai) vožtuvai. Tai gali būti ankstyvasis (per pirmuosius metus po operacijos) arba vėlyvasis (po pirmųjų metų).
   • Intraveninių narkotikų vartotojų endokarditas: Dažniausiai pažeidžiamas dešinysis širdies vožtuvas (trikampis vožtuvas) dėl bakterijų, patenkančių į kraują per nesterilias adatas.
3. Pagal mikroorganizmą:
   • Bakterinis endokarditas: Dažniausiai sukeliamas bakterijų, tokių kaip Staphylococcus aureus, Streptococcus viridans, Enterococcus.
   • Grybelinis endokarditas: Retas, bet sunkiai gydomas, dažniausiai sukeliamas grybelių, tokių kaip Candida ar Aspergillus.

Ligos diagnostika

Infekcinio endokardito diagnostika apima simptomų įvertinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdo diagnostikos tyrimus, siekiant patvirtinti infekciją ir nustatyti jos mastą.

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, rizikos veiksnius (pvz., buvusias širdies operacijas, intraveninį narkotikų vartojimą, neseniai atliktas medicinines procedūras) ir atlieka fizinį tyrimą, siekdamas nustatyti širdies ūžesius ar kitus simptomus.
• Kraujo kultūros: Pagrindinis infekcinio endokardito diagnostikos tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti bakterijas ar grybelį kraujyje. Paprastai atliekama kelios kraujo kultūros per kelias valandas, kad būtų galima tiksliai identifikuoti mikroorganizmus ir nustatyti jų jautrumą antibiotikams.
• Echokardiografija:
  • Transtorakalinė echokardiografija (TTE): Pirmo pasirinkimo tyrimas, naudojamas vizualizuoti širdies struktūras ir aptikti vegetacijas ar vožtuvų pažeidimus.
  • Transesofaginė echokardiografija (TEE): Labiau jautrus tyrimas, kuris dažnai naudojamas, jei TTE nėra pakankamai informatyvus. TEE gali geriau vizualizuoti širdies vožtuvus ir atskleisti mažesnes vegetacijas ar abscesus.
• Laboratoriniai tyrimai: Gali būti atliekami bendrieji kraujo tyrimai, siekiant įvertinti uždegimo lygį (padidėjęs C reaktyvusis baltymas (CRB), eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)) ir kitų organų funkciją, jei yra embolijos požymių.
• Elektrokardiograma (EKG): Gali būti atliekama siekiant nustatyti bet kokius širdies ritmo sutrikimus, kurie gali atsirasti dėl endokardito.
• Krūtinės rentgenograma: Naudojama vertinant plaučių būklę ir ieškant galimų embolijų ar infekcijos plitimo požymių.

Ligos gydymas ir vaistai

Infekcinio endokardito gydymas priklauso nuo infekcijos priežasties, vožtuvo pažeidimo ir paciento būklės sunkumo. Tikslas yra pašalinti infekciją, išvengti komplikacijų ir atkurti normalią širdies funkciją.

• Antibiotikų terapija:
  • Intraveniniai antibiotikai: Pagrindinis infekcinio endokardito gydymo būdas yra ilgalaikis intraveninių antibiotikų vartojimas, kuris dažnai tęsiamas 4-6 savaites. Antibiotikų pasirinkimas priklauso nuo identifikuoto mikroorganizmo ir jo jautrumo tyrimų rezultatų.
  • Empirinis gydymas: Jei infekcinio endokardito priežastis nėra aiški arba diagnozė vėluoja, gali būti pradėtas empirinio antibiotikų gydymas, apimantis plataus spektro antibiotikus, kol bus gauti kraujo kultūros rezultatai.
• Chirurginis gydymas:
  • Širdies vožtuvo pakeitimas ar taisymas: Gali prireikti, jei antibiotikų terapija nėra veiksminga, yra didelių vožtuvo pažeidimų, širdies nepakankamumo požymių arba nuolatinių embolijų rizikos. Operacijos metu pašalinamas infekuotas vožtuvas ir pakeičiamas nauju mechaniniu ar biologiniu vožtuvu.
• Grybelinio endokardito gydymas:
  • Antigrybeliniai vaistai: Jei endokarditas yra sukeltas grybelių, naudojami specifiniai antigrybeliniai vaistai, tokie kaip amfotericinas B ar echinokandinai, kartu su chirurginiu gydymu, nes grybelinis endokarditas dažniausiai reikalauja agresyvesnio gydymo.
• Palaikomasis gydymas:
  • Širdies nepakankamumo gydymas: Jei yra širdies nepakankamumo požymių, gali prireikti gydymo diuretikais, vazodilatatoriais ar kitais vaistais, siekiant pagerinti širdies funkciją ir sumažinti simptomus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Infekcinis endokarditas yra rimta ir potencialiai gyvybei pavojinga būklė, kurią būtina gydyti medicininėmis priemonėmis. Tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti simptomus arba pagerinti bendrą sveikatą:

• Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir baltymų, gali padėti palaikyti stiprią imuninę sistemą.
• Gera burnos higiena: Kadangi bakterijos iš burnos ertmės gali patekti į kraują, svarbu reguliariai valyti dantis, naudoti dantų siūlą ir lankytis pas odontologą, siekiant sumažinti bakteremijos riziką.
• Fizinio aktyvumo apribojimas: Ūminės infekcijos metu rekomenduojama sumažinti fizinį krūvį ir ilsėtis, kol būklė pagerės.

Vis dėlto, liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, ir infekcinis endokarditas visada turi būti gydomas prižiūrint gydytojui.

Prevencija

Infekcinio endokardito prevencija yra orientuota į bakteremijos rizikos mažinimą ir širdies vožtuvų bei endokardo apsaugą:

• Profilaktiniai antibiotikai: Prieš tam tikras medicinines procedūras, pvz., dantų valymą, žarnyno ar šlapimo takų procedūras, pacientams, turintiems didelę infekcinio endokardito riziką, gali būti skiriami profilaktiniai antibiotikai.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Žmonės, turintys širdies vožtuvų ligas ar kitus rizikos veiksnius, turėtų reguliariai tikrinti sveikatą pas kardiologą.
• Vengti intraveninių narkotikų vartojimo: Narkotikų vartojimo nutraukimas arba pagalba švirkštimui naudojant sterilius metodus gali padėti sumažinti infekcinio endokardito riziką.
• Gera burnos higiena: Svarbu reguliariai valyti dantis ir tinkamai prižiūrėti burnos ertmę, kad būtų sumažinta bakteremijos rizika.

Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK557641/#:~:text=Infectious%20endocarditis%20is%20the%20inflammation,array%20of%20manifestations%20and%20sequelae.
2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16957-endocarditis
3. https://emedicine.medscape.com/article/216650-overview?form=fpf