Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD)

Ligos aprašymas

Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) yra lėtinė būklė, kuriai būdingas padidėjęs gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje dėl organizmo nesugebėjimo efektyviai naudoti insuliną arba nepakankamo insulino gamybos. Insulinas yra hormonas, kurį gamina kasa, ir jis būtinas, kad gliukozė iš kraujo patektų į ląsteles, kur ji naudojama energijai gauti. Kai insulino funkcija sutrinka arba jo gamyba yra nepakankama, gliukozė kaupiasi kraujyje, o tai gali sukelti daugybę sveikatos problemų. II tipo diabetas dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems, tačiau pastaruoju metu jis vis dažniau diagnozuojamas ir vaikams, ypač tiems, kurie turi antsvorio ar nutukimo problemų.

Ligos priežastys

II tipo cukrinis diabetas atsiranda dėl keleto veiksnių derinio:

  • Genetiniai veiksniai: Šeiminis polinkis į diabetą gali padidinti riziką susirgti II tipo CD. Jei tėvai ar artimi giminaičiai serga cukriniu diabetu, padidėja tikimybė, kad gali susirgti ir kiti šeimos nariai.
  • Antsvoris ir nutukimas: Didelis kūno masės indeksas (KMI), ypač kai riebalai kaupiasi pilvo srityje, gali padidinti atsparumą insulinui, kas yra pagrindinis II tipo CD rizikos veiksnys.
  • Fizinio aktyvumo stoka: Nepakankamas fizinis aktyvumas prisideda prie antsvorio ir mažina organizmo gebėjimą efektyviai panaudoti insuliną.
  • Prasta mityba: Dieta, kurioje yra daug cukraus, rafinuotų angliavandenių ir mažai skaidulų, gali prisidėti prie II tipo CD išsivystymo.
  • Amžius: Vyresnio amžiaus žmonėms didėja rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu dėl amžiumi susijusių metabolizmo pokyčių.
  • Metabolinis sindromas: Metabolinių sutrikimų grupė, įskaitant aukštą kraujospūdį, aukštą cholesterolio kiekį, padidėjusią juosmens apimtį ir atsparumą insulinui, gali prisidėti prie II tipo CD vystymosi.

Ligos simptomai

II tipo cukrinio diabeto simptomai gali vystytis palaipsniui ir dažnai yra švelnūs, todėl ilgą laiką gali būti nepastebėti:

  • Dažnas šlapinimasis (poliurija): Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje verčia inkstus pašalinti gliukozės perteklių su šlapimu, todėl dažniau šlapinamasi.
  • Padidėjęs troškulys (polidipsija): Dėl dažno šlapinimosi organizmas netenka daug skysčių, todėl atsiranda troškulys.
  • Padidėjęs alkis (polifagija): Nepakankamas gliukozės panaudojimas energijai gali sukelti nuolatinį alkio jausmą.
  • Nuovargis: Organizmas nesugeba tinkamai naudoti gliukozės energijai, todėl dažnai jaučiamas nuovargis.
  • Neryškus matymas: Aukštas cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti akių lęšius, dėl ko matymas gali tapti neryškus.
  • Lėtas žaizdų gijimas: Aukštas cukraus kiekis kraujyje gali paveikti kraujotaką ir sulėtinti gijimo procesą.
  • Kojų ir rankų dilgčiojimas ar tirpimas: Diabetas gali sukelti nervų pažeidimus (neuropatiją), kurie gali pasireikšti dilgčiojimu, tirpimu ar skausmu kojose ir rankose.

Ligos klasifikacijos

II tipo cukrinis diabetas gali būti klasifikuojamas pagal gliukozės kiekio kraujyje kontrolę ir komplikacijų buvimą:

  • Geras gliukozės kiekio kraujyje valdymas: Pacientas pasiekia ir palaiko tikslinius gliukozės kiekio rodiklius, laikydamasis gydytojo nurodymų dėl dietos, fizinio aktyvumo ir vaistų vartojimo.
  • Prastas gliukozės kiekio kraujyje valdymas: Pacientas dažnai nesugeba pasiekti tikslinių gliukozės kiekio rodiklių, dėl ko padidėja komplikacijų rizika.
  • Komplikacijos: II tipo diabetas gali būti su arba be komplikacijų, tokių kaip širdies ligos, neuropatija, nefropatija (inkstų pažeidimas), retinopatija (akių pažeidimas) ir periferinė arterinė liga.

Ligos diagnostika

II tipo cukrinio diabeto diagnostika apima kelis tyrimus:

  • Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas: Matuojamas gliukozės kiekis kraujyje nevalgius arba po valgio.
  • Glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas: Šis tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius. HbA1c lygis ≥ 6,5% rodo diabetą.
  • Geriamojo gliukozės tolerancijos testas (OGTT): Matuojamas gliukozės kiekis kraujyje prieš ir po to, kai pacientas išgeria gliukozės tirpalą.
  • Atsitiktinis gliukozės kiekio kraujyje tyrimas: Diabetas gali būti diagnozuotas, jei gliukozės kiekis kraujyje yra ≥ 200 mg/dL (11,1 mmol/L) bet kuriuo metu, nesvarbu, kada pacientas valgė.

Ligos gydymas ir vaistai

II tipo cukrinio diabeto gydymas orientuotas į gliukozės kiekio kraujyje kontrolę ir komplikacijų prevenciją:

  • Gyvenimo būdo pokyčiai: Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė yra pagrindiniai II tipo diabeto gydymo elementai. Rekomenduojama sveika dieta, turinti daug skaidulų, mažai cukraus ir sočiųjų riebalų.
  • Geriamieji vaistai: Pavyzdžiui, metforminas, kuris padeda sumažinti gliukozės gamybą kepenyse ir pagerina kūno reakciją į insuliną. Kiti vaistai, tokie kaip sulfonilkarbamidai, DPP-4 inhibitoriai ir SGLT2 inhibitoriai, taip pat gali būti skiriami, atsižvelgiant į paciento būklę.
  • Insulino terapija: Kai kuriais atvejais, kai geriamieji vaistai nėra pakankamai veiksmingi arba pacientas turi sunkų diabetą, gali būti skiriama insulino terapija.
  • Nuolatinis gliukozės kiekio stebėjimas: Pacientai turėtų reguliariai stebėti savo gliukozės kiekį kraujyje, kad galėtų koreguoti gydymą pagal gydytojo rekomendacijas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai pakeisti medicininio gydymo, tam tikri natūralūs metodai gali padėti valdyti II tipo cukrinį diabetą:

  • Glikeminį indeksą mažinanti dieta: Vartoti maisto produktus, kurie turi žemą glikeminį indeksą, gali padėti stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje.
  • Vaistažolių papildai: Kai kurios žolelės, tokios kaip cinamonas ir berberinas, turi savybių, kurios gali padėti pagerinti gliukozės kontrolę, tačiau prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, būtina pasitarti su gydytoju.
  • Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas ar joga, gali padėti sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti insulino jautrumą.

Prevencija

II tipo cukrinio diabeto prevencija apima keletą gyvenimo būdo pokyčių, kurie gali sumažinti ligos atsiradimo riziką:

  • Subalansuota mityba: Vartokite daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir sveikų baltymų, tokių kaip žuvis, riešutai ir ankštiniai augalai. Sumažinkite rafinuotų angliavandenių, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį dietoje.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo per savaitę (pvz., greitas vaikščiojimas, plaukimas ar dviračiai) gali padėti palaikyti sveiką svorį ir pagerinti insulino jautrumą.
  • Kūno svorio kontrolė: Sumažinti kūno svorį, jei turite antsvorio, net ir 5-10% kūno svorio sumažėjimas gali reikšmingai sumažinti II tipo diabeto riziką.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyvas rizikos veiksnių, tokių kaip prediabetas, aukštas kraujospūdis ir aukštas cholesterolio kiekis, nustatymas ir valdymas gali padėti užkirsti kelią II tipo diabetui.

Šaltiniai

  1. https://www.diabeteswhatsnext.com/global/en/about-diabetes/type-2-diabetes/insulin-for-type-2-diabetes.html?cid=pse-af7zsty2hj&s_kwcid=AL!10025!3!692148152058!e!!g!!diabetes%20type%202&gad_source=1&gclid=Cj0KCQjwz7C2BhDkARIsAA_SZKZg2FABfzVPXPchMYVw8jT0jf2H9GVO3Y2OK3csl5QlUVvyF95pGwwaAiR7EALw_wcB
  2. https://www.boehringer-ingelheim.com/human-health/chronic-kidney-disease/it-takes-2?cid=ps:YUTU:Google_Ads_Search:Choose&gad_source=1&gclid=Cj0KCQjwz7C2BhDkARIsAA_SZKbCyOiHltA5Z3_18w5Z6aHu9KGR1tqGQGKfdFdaKjPIsF-W3j4L5akaAvDGEALw_wcB
  3. https://emedicine.medscape.com/article/117853-overview?form=fpf

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)