Ligos aprašymas
Ūminis pielonefritas yra rimta inkstų infekcija, dažniausiai sukeliama bakterijų, kurios iš apatinių šlapimo takų (šlapimo pūslės ar šlaplės) plinta į inkstus. Ši infekcija sukelia inkstų audinio ir inkstų dubens (dalis, kurioje kaupiasi šlapimas prieš patekdama į šlapimtakį) uždegimą. Ūminis pielonefritas gali būti pavojingas, jei nėra tinkamai gydomas, nes infekcija gali plisti į kraują, sukeldama sepsį.
Ši liga yra dažniau pasitaikanti moterims, nes jų šlaplė yra trumpesnė ir arčiau išangės, todėl bakterijoms lengviau patekti į šlapimo takus. Nėščios moterys, diabetikai, žmonės su inkstų akmenimis ar šlapimo takų obstrukcijomis taip pat yra labiau pažeidžiami šios ligos.
Ligos priežastys
Ūminis pielonefritas dažniausiai atsiranda dėl bakterijų, kurios užkrečia šlapimo takus ir keliauja iki inkstų. Pagrindinės priežastys yra:
- Bakterinės infekcijos:
- Escherichia coli (E. coli): Dažniausia bakterija, sukelianti ūminį pielonefritą. Ši bakterija paprastai gyvena žarnyne, tačiau gali patekti į šlapimo takus ir sukelti infekciją.
- Kitos bakterijos: Proteus, Klebsiella, Enterococcus ir Pseudomonas taip pat gali sukelti šlapimo takų infekcijas ir ūminį pielonefritą.
- Šlapimo takų obstrukcija:
- Inkstų akmenys: Gali trukdyti šlapimo nutekėjimui, sukuriant palankią terpę bakterijoms daugintis.
- Šlapimo pūslės ir šlaplės anatominiai sutrikimai: Gali sukelti šlapimo užlaikymą ir padidinti infekcijų riziką.
- Šlapimo takų kateterizacija: Kateteriai gali padidinti šlapimo takų infekcijų riziką, ypač jei jie naudojami ilgą laiką.
- Imuninės sistemos silpnumas: Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, pvz., diabetikai ar sergantieji autoimuninėmis ligomis, yra labiau pažeidžiami infekcijų.
- Nėštumas: Dėl hormoninių pokyčių ir mechaninių veiksnių nėštumo metu gali padidėti rizika šlapimo takų infekcijoms, įskaitant pielonefritą.
Ligos simptomai
Ūminis pielonefritas dažniausiai pasireiškia staiga ir gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant:
- Aukšta temperatūra (karščiavimas): Dažnai viršija 38 °C, dažnai kartu su šaltkrėčiu.
- Nugaros arba šoninis skausmas: Skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje nugaros dalyje arba šonuose, kur yra inkstai.
- Skausmas pilvo srityje: Kartais gali būti apatinėje pilvo dalyje.
- Dažnas ir skausmingas šlapinimasis: Gali būti jaučiamas deginimo pojūtis šlapinantis.
- Pykinimas ir vėmimas: Dažnas simptomas, lydimas kitų ūminio pielonefrito požymių.
- Drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas: Gali būti požymis, kad šlapime yra pūlių arba kraujo.
- Nuovargis ir silpnumas: Dėl infekcijos organizme gali atsirasti bendras negalavimas.
Ligos klasifikacijos
Ūminis pielonefritas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos sunkumą ir komplikacijų buvimą:
- Nekomplikuotas pielonefritas: Dažniausiai pasitaikanti forma, kuri paprastai atsiranda sveikiems žmonėms be anatominių ar funkcinių šlapimo takų anomalijų.
- Komplikuotas pielonefritas: Atsiranda žmonėms su struktūriniais ar funkcionaliais šlapimo takų sutrikimais, pvz., su inkstų akmenimis, šlapimo takų obstrukcija, arba tiems, kurie serga diabetu ar turi susilpnėjusią imuninę sistemą.
- Lėtinis pielonefritas: Pasikartojantis arba ilgalaikis inkstų uždegimas, kuris gali sukelti ilgalaikį inkstų pažeidimą ir sumažintą inkstų funkciją.
Ligos diagnostika
Ūminio pielonefrito diagnostika apima klinikinius simptomus, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus:
- Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertins simptomus, atliks fizinę apžiūrą, įskaitant nugaros ir šonų jautrumo vertinimą.
- Šlapimo tyrimai:
- Šlapimo analizė: Gali parodyti leukocitų, eritrocitų ir bakterijų buvimą šlapime.
- Šlapimo pasėlis: Gali būti atliekamas siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.
- Kraujo tyrimai:
- Pilnas kraujo tyrimas (PKT): Gali parodyti padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį, rodantį uždegimą.
- Kreatinino ir šlapalo tyrimai: Įvertina inkstų funkciją.
- Vaizdiniai tyrimai:
- Inkstų ultragarsas: Naudojamas inkstų struktūros ir galimų obstrukcijų, pvz., inkstų akmenų, įvertinimui.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Gali būti atliekama, jei įtariama komplikacija arba jei reikia detalesnio inkstų vertinimo.
Ligos gydymas ir vaistai
Ūminio pielonefrito gydymas apima antibiotikus ir kitus palaikomuosius metodus:
- Antibiotikų terapija:
- Geriamieji antibiotikai: Jei infekcija nėra komplikuota, paprastai skiriami antibiotikai, tokie kaip ciprofloxacinas, levofloxacinas ar trimetoprimas-sulfametoksazolas.
- Intraveniniai antibiotikai: Sunkiais atvejais, ypač jei pacientas negali vartoti vaistų per burną, gali būti skiriami intraveniniai antibiotikai, pvz., ceftriaksonas ar gentamicinas.
- Skysčių terapija: Svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos ir padėtų inkstams išvalyti infekciją.
- Skausmo malšintuvai: Acetaminofenas arba ibuprofenas gali būti naudojami skausmui ir karščiavimui mažinti.
- Hospitalizacija: Gali būti reikalinga komplikuotais atvejais, ypač jei pacientas yra nėščia, serga cukriniu diabetu arba jei įtariama sepsis.
- Chirurginis gydymas: Retais atvejais, jei yra obstrukcija, pvz., inkstų akmuo, gali prireikti chirurginio gydymo.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tam tikri natūralūs metodai gali padėti palaikyti sveikatą ir pagreitinti sveikimą:
- Spanguolių sultys: Spanguolės yra žinomos dėl savo savybės užkirsti kelią bakterijų prisitvirtinimui prie šlapimo takų sienelių, tačiau jos negali pakeisti antibiotikų terapijos.
- Žolelių arbatos: Petrašolių ar dilgėlių arbatos turi diuretinį poveikį, kuris gali padėti išplauti bakterijas iš šlapimo takų.
- Pakankamas skysčių vartojimas: Gerti daug vandens padeda praplauti šlapimo takus ir sumažinti bakterijų kiekį.
- Šiltos kompresijos: Šiltos kompresijos ant nugaros ar pilvo gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą.
Šaltiniai