Ūminis pielonefritas

Ligos aprašymas

Ūminis pielonefritas yra rimta inkstų infekcija, dažniausiai sukeliama bakterijų, kurios iš apatinių šlapimo takų (šlapimo pūslės ar šlaplės) plinta į inkstus. Ši infekcija sukelia inkstų audinio ir inkstų dubens (dalis, kurioje kaupiasi šlapimas prieš patekdama į šlapimtakį) uždegimą. Ūminis pielonefritas gali būti pavojingas, jei nėra tinkamai gydomas, nes infekcija gali plisti į kraują, sukeldama sepsį.

Ši liga yra dažniau pasitaikanti moterims, nes jų šlaplė yra trumpesnė ir arčiau išangės, todėl bakterijoms lengviau patekti į šlapimo takus. Nėščios moterys, diabetikai, žmonės su inkstų akmenimis ar šlapimo takų obstrukcijomis taip pat yra labiau pažeidžiami šios ligos.

Ligos priežastys

Ūminis pielonefritas dažniausiai atsiranda dėl bakterijų, kurios užkrečia šlapimo takus ir keliauja iki inkstų. Pagrindinės priežastys yra:

  • Bakterinės infekcijos:
    • Escherichia coli (E. coli): Dažniausia bakterija, sukelianti ūminį pielonefritą. Ši bakterija paprastai gyvena žarnyne, tačiau gali patekti į šlapimo takus ir sukelti infekciją.
    • Kitos bakterijos: Proteus, Klebsiella, Enterococcus ir Pseudomonas taip pat gali sukelti šlapimo takų infekcijas ir ūminį pielonefritą.
  • Šlapimo takų obstrukcija:
    • Inkstų akmenys: Gali trukdyti šlapimo nutekėjimui, sukuriant palankią terpę bakterijoms daugintis.
    • Šlapimo pūslės ir šlaplės anatominiai sutrikimai: Gali sukelti šlapimo užlaikymą ir padidinti infekcijų riziką.
  • Šlapimo takų kateterizacija: Kateteriai gali padidinti šlapimo takų infekcijų riziką, ypač jei jie naudojami ilgą laiką.
  • Imuninės sistemos silpnumas: Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, pvz., diabetikai ar sergantieji autoimuninėmis ligomis, yra labiau pažeidžiami infekcijų.
  • Nėštumas: Dėl hormoninių pokyčių ir mechaninių veiksnių nėštumo metu gali padidėti rizika šlapimo takų infekcijoms, įskaitant pielonefritą.

Ligos simptomai

Ūminis pielonefritas dažniausiai pasireiškia staiga ir gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant:

  • Aukšta temperatūra (karščiavimas): Dažnai viršija 38 °C, dažnai kartu su šaltkrėčiu.
  • Nugaros arba šoninis skausmas: Skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje nugaros dalyje arba šonuose, kur yra inkstai.
  • Skausmas pilvo srityje: Kartais gali būti apatinėje pilvo dalyje.
  • Dažnas ir skausmingas šlapinimasis: Gali būti jaučiamas deginimo pojūtis šlapinantis.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dažnas simptomas, lydimas kitų ūminio pielonefrito požymių.
  • Drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas: Gali būti požymis, kad šlapime yra pūlių arba kraujo.
  • Nuovargis ir silpnumas: Dėl infekcijos organizme gali atsirasti bendras negalavimas.

Ligos klasifikacijos

Ūminis pielonefritas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos sunkumą ir komplikacijų buvimą:

  • Nekomplikuotas pielonefritas: Dažniausiai pasitaikanti forma, kuri paprastai atsiranda sveikiems žmonėms be anatominių ar funkcinių šlapimo takų anomalijų.
  • Komplikuotas pielonefritas: Atsiranda žmonėms su struktūriniais ar funkcionaliais šlapimo takų sutrikimais, pvz., su inkstų akmenimis, šlapimo takų obstrukcija, arba tiems, kurie serga diabetu ar turi susilpnėjusią imuninę sistemą.
  • Lėtinis pielonefritas: Pasikartojantis arba ilgalaikis inkstų uždegimas, kuris gali sukelti ilgalaikį inkstų pažeidimą ir sumažintą inkstų funkciją.

Ligos diagnostika

Ūminio pielonefrito diagnostika apima klinikinius simptomus, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertins simptomus, atliks fizinę apžiūrą, įskaitant nugaros ir šonų jautrumo vertinimą.
  • Šlapimo tyrimai:
    • Šlapimo analizė: Gali parodyti leukocitų, eritrocitų ir bakterijų buvimą šlapime.
    • Šlapimo pasėlis: Gali būti atliekamas siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.
  • Kraujo tyrimai:
    • Pilnas kraujo tyrimas (PKT): Gali parodyti padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį, rodantį uždegimą.
    • Kreatinino ir šlapalo tyrimai: Įvertina inkstų funkciją.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Inkstų ultragarsas: Naudojamas inkstų struktūros ir galimų obstrukcijų, pvz., inkstų akmenų, įvertinimui.
    • Kompiuterinė tomografija (KT): Gali būti atliekama, jei įtariama komplikacija arba jei reikia detalesnio inkstų vertinimo.

Ligos gydymas ir vaistai

Ūminio pielonefrito gydymas apima antibiotikus ir kitus palaikomuosius metodus:

  • Antibiotikų terapija:
    • Geriamieji antibiotikai: Jei infekcija nėra komplikuota, paprastai skiriami antibiotikai, tokie kaip ciprofloxacinas, levofloxacinas ar trimetoprimas-sulfametoksazolas.
    • Intraveniniai antibiotikai: Sunkiais atvejais, ypač jei pacientas negali vartoti vaistų per burną, gali būti skiriami intraveniniai antibiotikai, pvz., ceftriaksonas ar gentamicinas.
  • Skysčių terapija: Svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos ir padėtų inkstams išvalyti infekciją.
  • Skausmo malšintuvai: Acetaminofenas arba ibuprofenas gali būti naudojami skausmui ir karščiavimui mažinti.
  • Hospitalizacija: Gali būti reikalinga komplikuotais atvejais, ypač jei pacientas yra nėščia, serga cukriniu diabetu arba jei įtariama sepsis.
  • Chirurginis gydymas: Retais atvejais, jei yra obstrukcija, pvz., inkstų akmuo, gali prireikti chirurginio gydymo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tam tikri natūralūs metodai gali padėti palaikyti sveikatą ir pagreitinti sveikimą:

  • Spanguolių sultys: Spanguolės yra žinomos dėl savo savybės užkirsti kelią bakterijų prisitvirtinimui prie šlapimo takų sienelių, tačiau jos negali pakeisti antibiotikų terapijos.
  • Žolelių arbatos: Petrašolių ar dilgėlių arbatos turi diuretinį poveikį, kuris gali padėti išplauti bakterijas iš šlapimo takų.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: Gerti daug vandens padeda praplauti šlapimo takus ir sumažinti bakterijų kiekį.
  • Šiltos kompresijos: Šiltos kompresijos ant nugaros ar pilvo gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą.

Šaltiniai

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)