Sepsis

Ligos aprašymas

Sepsis yra gyvybei pavojinga būklė, atsirandanti dėl organizmo per didelio atsako į infekciją. Infekcija, kurią gali sukelti bakterijos, virusai, grybai ar parazitai, pradeda plisti visame kūne, sukeldama imuninės sistemos pernelyg stiprų atsaką. Dėl šio atsako gali prasidėti plačiai paplitęs uždegimas, kraujo krešėjimo sutrikimai, audinių pažeidimai, organų disfunkcija ir galiausiai sepsinis šokas, kuris gali baigtis mirtimi, jei nėra tinkamai gydomas.

Sepsis gali išsivystyti iš bet kokios infekcijos, tačiau dažniausiai jis susijęs su plaučių uždegimu (pneumonija), šlapimo takų infekcijomis, odos infekcijomis ir virškinamojo trakto infekcijomis. Sepsis yra skubi medicinos pagalba, reikalaujanti greito ir agresyvaus gydymo.

Ligos priežastys

Sepsio priežastis yra infekcija, kuri sukelia organizmo imuninės sistemos nenormalų atsaką. Dažniausiai sepsį sukeliančios infekcijos yra:

  • Plaučių uždegimas (pneumonija): Dažniausia sepsio priežastis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.
  • Šlapimo takų infekcijos: Ypač dažna sepsio priežastis vyresnio amžiaus moterims ir pacientams su kateteriais.
  • Odos infekcijos: Infekcijos, tokios kaip celiulitas, abscesai ar infekcijos po operacijų, gali sukelti sepsį.
  • Pilvo infekcijos: Apima apendicitą, peritonitą ar cholecistitą, kurios gali išplisti į kraują ir sukelti sepsį.
  • Kateterių ir prietaisų infekcijos: Ilgalaikiai veniniai kateteriai, šlapimo kateteriai ar implantuoti prietaisai gali tapti infekcijų šaltiniu.

Sepsis dažniau pasireiškia žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema, lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, kepenų ar inkstų ligos, arba po chirurginių procedūrų.

Ligos simptomai

Sepsio simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo infekcijos vietos ir ligos sunkumo. Ankstyvi sepsio simptomai gali būti nespecifiniai ir panašūs į gripą:

  • Karščiavimas, šaltkrėtis arba labai žema kūno temperatūra (hipotermija).
  • Greitas širdies plakimas (tachikardija).
  • Greitas kvėpavimas (tachipnėja) arba dusulys.
  • Sumišimas, sumišimas ar sąmonės praradimas.
  • Didelis silpnumas ir nuovargis.
  • Odos bėrimas arba odos spalvos pokyčiai: Oda gali būti dėmėta, blyški arba šalta.
  • Sumažėjęs šlapimo kiekis: Inkstai gali pradėti veikti prastai, sumažėja šlapinimasis.
  • Pykinimas ir vėmimas.
  • Skausmas arba diskomfortas įvairiose kūno vietose, priklausomai nuo infekcijos vietos.

Sepsinis šokas – sunkiausia sepsio forma, kuriai būdingas kritinis kraujospūdžio sumažėjimas, dėl kurio organai nustoja tinkamai funkcionuoti. Ši būklė yra labai pavojinga gyvybei ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ligos klasifikacijos

Sepsis gali būti klasifikuojamas pagal sunkumo laipsnį:

  • Sepsis: Infekcija, sukelianti sisteminį uždegiminį atsaką ir bent vieno organo disfunkciją.
  • Sunki sepsis: Sepsis, sukeliantis organų disfunkciją, hipoperfuziją (sumažėjęs kraujo tekėjimas per audinius) ar hipotenziją (žemą kraujospūdį), reikalaujantis medicininės intervencijos.
  • Sepsinis šokas: Sunki sepsio forma, kuriai būdingas ilgalaikis žemas kraujospūdis, neatsakantis į skysčių terapiją, ir organų funkcijos nepakankamumas.

Ligos diagnostika

Sepsio diagnostika apima klinikinius tyrimus, laboratorinius testus ir vaizdinius tyrimus, siekiant nustatyti infekcijos šaltinį ir įvertinti organų funkciją:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertins paciento gyvybinius požymius (temperatūrą, širdies ritmą, kvėpavimo dažnį ir kraujospūdį) ir simptomus, kad nustatytų sepsio buvimą.
  • Kraujo tyrimai:
    • Bendras kraujo tyrimas: Baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekio padidėjimas ar sumažėjimas gali rodyti infekciją.
    • C-reaktyvinio baltymo (CRB) lygio tyrimas: Padidėjęs CRB lygis rodo uždegimą.
    • Laktato kiekis kraujyje: Padidėjęs laktato kiekis gali rodyti audinių hipoksiją ir sepsio sunkumą.
    • Kraujo pasėlis: Atliekamas siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Rentgenograma, ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojami infekcijos šaltinio nustatymui.

Ligos gydymas ir vaistai

Sepsio gydymas yra skubus ir reikalauja intensyvios priežiūros:

  • Antibiotikų terapija:
    • Skiriami plataus spektro antibiotikai nedelsiant, kol nėra žinomas tikslus sukėlėjas. Gavus pasėlio rezultatus, gydymas gali būti koreguojamas pagal jautrumą.
  • Skysčių terapija:
    • Intraveniniai skysčiai skiriami siekiant padidinti kraujospūdį ir pagerinti organų perfuziją.
  • Vazopresoriai:
    • Jei kraujospūdis nepakankamai padidėja po skysčių terapijos, skiriami vaistai, padedantys susiaurinti kraujagysles ir padidinti kraujospūdį (pvz., noradrenalinas).
  • Organų palaikymas:
    • Gali prireikti mechaninės ventiliacijos kvėpavimo palaikymui, dializės inkstų funkcijos palaikymui ar kitų intensyvios terapijos priemonių.
  • Chirurginis gydymas:
    • Jei infekcijos šaltinis yra abscesas, pūlinys ar nekrotinė audinių sritis, gali prireikti chirurginės intervencijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Sepsis yra sunki būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tačiau kai kurios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti infekcijos riziką:

  • Infekcijų prevencija: Reguliarus rankų plovimas, vakcinacija ir atsakingas antibiotikų vartojimas gali padėti sumažinti infekcijų riziką.
  • Sveika gyvensena: Stiprinti imuninę sistemą padės sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir streso valdymas.
  • Greita medicininė pagalba: Ankstyvas infekcijų gydymas ir neatidėliotinas kreipimasis į gydytoją, jei atsiranda sepsio požymiai, gali išgelbėti gyvybę.

Šaltiniai

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)