Plaučių arterijos tromboembolija

Ligos aprašymas

Plaučių arterijos tromboembolija (PATE) yra gyvybei pavojinga būklė, kai kraujo krešulys (trombas) susidaro giliųjų venų sistemoje, dažniausiai kojose ar dubens srityje, ir per kraujotaką patenka į plaučių arterijas, užkimšdamas jas. Tai sukelia kraujo tėkmės sutrikimą plaučiuose ir gali lemti deguonies tiekimo trūkumą organizmui. Jei krešulys yra didelis arba jo yra daug, PATE gali sukelti plaučių audinių pažeidimą, dešiniosios širdies nepakankamumą, plaučių infarktą ar net mirtį. PATE yra viena dažniausių kraujotakos sutrikimų priežasčių ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ligos priežastys

PATE dažniausiai atsiranda dėl giliųjų venų trombozės (GVT) — būklės, kai kraujo krešuliai formuojasi giliosiose venose, dažniausiai kojose. Pagrindinės PATE priežastys yra:

• Giliųjų venų trombozė (GVT): pagrindinė PATE priežastis. GVT gali atsirasti dėl ilgalaikio sėdėjimo, nejudrumo (pvz., ilgų skrydžių ar operacijų metu), traumos ar venų pažeidimo, kraujo krešėjimo sutrikimų.
• Kraujo krešėjimo sutrikimai: kai kurie genetiniai sutrikimai, tokie kaip faktoriaus V Leiden mutacija, protrombino mutacija ar antitrombino III trūkumas, gali padidinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
• Ilgalaikis imobilizavimas: ilgalaikis nejudrumas, pavyzdžiui, po chirurginės operacijos, traumos ar hospitalizacijos, gali padidinti trombų susidarymo riziką.
• Nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis: nėštumo metu ir po gimdymo kraujas yra labiau linkęs krešėti, todėl padidėja trombozės ir PATE rizika.
• Hormoninė terapija ir kontraceptikai: hormonų turintys vaistai, pvz., estrogenų turintys kontraceptikai ar hormonų pakeitimo terapija, gali padidinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
• Onkologinės ligos: tam tikri vėžiniai susirgimai, ypač metastazavę vėžiai, padidina trombozės ir PATE riziką.
• Kitos ligos ir sąlygos: širdies nepakankamumas, nutukimas, rūkymas, sunki infekcija ar lėtinė uždegiminė liga taip pat gali padidinti PATE riziką.

Ligos simptomai

PATE simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo krešulio dydžio, jo vietos plaučių arterijoje ir paciento bendros sveikatos būklės. Dažniausi simptomai yra:

• Staigus dusulys: vienas iš labiausiai būdingų PATE simptomų, dažnai atsirandantis be akivaizdžios priežasties.
• Krūtinės skausmas: dažniausiai plintantis ar aštrus, gali būti blogesnis įkvepiant (pleuritinio tipo skausmas).
• Kosulys: dažnai sausas, tačiau kai kuriais atvejais gali būti kraujingas skrepliai (hemoptizė).
• Greitas širdies plakimas (tachikardija): širdies plakimas gali padidėti, siekiant kompensuoti sumažėjusį deguonies tiekimą.
• Silpnumas arba alpimas: ypač sunkiais atvejais, kai plaučių arterijų užsikimšimas yra didelis.
• Cianozė (odos arba gleivinių mėlynavimas): dėl deguonies trūkumo kraujyje, gali atsirasti odos arba gleivinių mėlynavimas.
• Švokštimas: gali atsirasti dėl plaučių arterijos užsikimšimo ir kraujo tėkmės sutrikimo.
• Karščiavimas: retais atvejais gali pasireikšti nežymus karščiavimas.

Ligos klasifikacijos

PATE gali būti klasifikuojama pagal kelis kriterijus:

Pagal sunkumą

• Nedidelė PATE: mažesni krešuliai užkemša smulkesnes plaučių arterijas. Simptomai gali būti lengvi arba nepastebimi, o poveikis plaučių ir širdies funkcijai — minimalus.
• Vidutinė PATE: krešuliai užkemša vidutinio dydžio plaučių arterijas, sukeldami vidutinio sunkumo simptomus, tokius kaip dusulys, krūtinės skausmas ir lengva tachikardija.
• Sunki PATE (masinė PATE): dideli krešuliai užkemša dideles plaučių arterijas, sukeldami stiprų dusulį, krūtinės skausmą, cianozę ir kraujospūdžio kritimą. Ši forma gali sukelti ūmų širdies nepakankamumą ir mirtį.

Pagal kilmę

• Proksimalinė PATE: krešuliai susiformuoja giliosiose venose ir migruoja į plaučių arterijas.
• Distalinė PATE: mažesni krešuliai užkemša smulkesnes plaučių arterijų šakas.

Pagal plaučių audinių pažeidimo laipsnį

• Be infarkto: nėra reikšmingo plaučių audinių pažeidimo, dažniausiai dėl geros kolateralinės kraujotakos.
• Su plaučių infarktu: plaučių audinys žūsta dėl kraujo tiekimo nutraukimo, atsiranda plaučių infarktas, kuris gali sukelti uždegimą ir kraujavimą.

Ligos diagnostika

Plaučių arterijos tromboembolijos (PATE) diagnostika yra svarbi siekiant greitai nustatyti būklę ir pradėti gydymą, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų ir mirties. Diagnostikos procesas apima paciento klinikinio vaizdo įvertinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus.

Diagnostikos metodai

1. Medicininė istorija ir fizinis ištyrimas:
   • Gydytojas įvertina paciento simptomus, tokius kaip staigus dusulys, krūtinės skausmas, greitas širdies plakimas, kosulys (kartais su krauju) ir alpimas.
   • Taip pat vertinami rizikos veiksniai, tokie kaip ankstesni trombozės epizodai, šeimos istorija, neseniai atliktos operacijos, ilgalaikis nejudrumas (pvz., ilgos kelionės), vėžys, hormoninė terapija, rūkymas ar nėštumas.
2. D-dimero tyrimas:
   • D-dimeras yra fibrino skilimo produktas, kuris padidėja esant trombozei. Didelės D-dimero vertės gali rodyti kraujo krešulį organizme, tačiau nėra specifinės plaučių embolijai. Normalus D-dimero lygis gali padėti atmesti PATE, ypač esant mažos rizikos pacientams.
3. Pulso oksimetrija ir arterinio kraujo dujų analizė:
   • Pulso oksimetrija naudojama deguonies koncentracijai kraujyje matuoti. Sumažėjęs deguonies lygis gali rodyti plaučių funkcijos sutrikimą.
   • Arterinio kraujo dujų analizė padeda nustatyti hipoksemiją (sumažėjusį deguonies lygį kraujyje) ir hipokapniją (sumažėjusį anglies dioksido lygį kraujyje), kurios gali atsirasti dėl plaučių embolijos.
4. Elektrokardiograma (EKG):
   • EKG gali parodyti dešiniojo širdies skilvelio apkrovą ar išsiplėtimą, kuris yra netiesioginis PATE požymis. Specifiniai EKG požymiai, tokie kaip S1Q3T3 modelis, gali rodyti plaučių emboliją, tačiau jie nėra dažni.
5. Krūtinės ląstos rentgenograma:
   • Dažnai naudojama siekiant atmesti kitas plaučių ar širdies ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus. Rentgenograma gali parodyti netiesioginius PATE požymius, tokius kaip pleuros skysčio kaupimasis ar atskiro plaučių segmento kolapsas.
6. Kompiuterinė plaučių angiografija (CTPA):
   • Pagrindinis diagnostikos metodas, naudojamas PATE nustatyti. CTPA yra labai jautri ir specifiška plaučių embolijai nustatyti. Tyrimas atliekamas naudojant intraveninį kontrastą, siekiant vizualizuoti plaučių arterijas ir nustatyti kraujo krešulių buvimą.
7. Ventiliacijos ir perfuzijos (V/Q) skenavimas:
   • Naudojamas pacientams, kuriems negalima atlikti CTPA (pvz., dėl kontrasto alergijos ar inkstų nepakankamumo). Šis tyrimas leidžia palyginti plaučių ventiliaciją ir kraujotaką; neatitikimai gali rodyti plaučių emboliją.
8. Echokardiografija:
   • Naudojama įvertinti dešiniojo skilvelio funkciją ir apkrovą. Echokardiografija gali parodyti dešiniojo skilvelio išsiplėtimą ar disfunkciją, kurios rodo masinę PATE arba sunkią dešiniojo skilvelio apkrovą.
9. Ultragarsinis kojų venų tyrimas (Doplerio ultragarso tyrimas):
   • Kadangi plaučių emboliją dažnai sukelia giliųjų venų trombozė (GVT), Doplerio ultragarso tyrimas gali padėti nustatyti trombus kojų venose ir taip patvirtinti tromboembolinę būklę.

Ligos gydymas ir vaistai

Plaučių arterijos tromboembolijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, paciento bendros būklės ir komplikacijų rizikos. Gydymo tikslai yra užkirsti kelią tolesniam trombų formavimuisi, sumažinti plaučių kraujagyslių okliuziją ir stabilizuoti hemodinamiką.

Medikamentinis gydymas

1. Antikoaguliantai:
   • Heparinas: skiriamas kaip pradinis gydymas, naudojamas trombams susidaryti užkirsti. Heparinas gali būti skiriamas intraveniniu būdu (nenaudojamas heparinas) arba kaip mažos molekulinės masės heparinas (LMWH) po oda.
   • Varfarinas: geriamasis antikoaguliantas, vartojamas ilgalaikiam gydymui po pradinio gydymo heparinu. Varfarinas reikalauja reguliarios INR (tarptautinio normalizuoto santykio) stebėsenos, kad būtų užtikrinta tinkama kraujo skystinimo kontrolė.
   • Nauji geriamieji antikoaguliantai (NOACs): dabigatranas, rivaroksabanas, apiksabanas, edoksabanas. Jie nereikalauja reguliaraus INR stebėjimo ir gali būti naudojami tiek pradinei, tiek ilgalaikei terapijai.
2. Trombolizinė terapija:
   • Naudojama esant dideliam trombo kiekiui arba sunkiems hemodinaminiams sutrikimams. Tromboliziniai vaistai (pvz., alteplazė) tirpina susidariusius krešulius plaučių arterijose, tačiau jie taip pat padidina kraujavimo riziką.

Nechirurginis gydymas

1. Deguonies terapija:
   • Naudojama pacientams su hipoksemija siekiant pagerinti deguonies prisotinimą kraujyje.
2. Skysčių terapija ir vazopresoriai:
   • Gali būti skiriama pacientams su hemodinaminiais sutrikimais siekiant palaikyti kraujospūdį ir kraujotaką.

Chirurginis gydymas

1. Chirurginė embolektomija:
   • Atliekama retais atvejais, kai pacientas yra nestabilus ir negali toleruoti trombolizės arba kai gydymas vaistais nėra efektyvus. Tai yra chirurginė procedūra, kurios metu pašalinami krešuliai iš plaučių arterijų.
2. Perkutaninė kateterinė embolektomija arba trombektomija:
   • Naudojama kaip alternatyva chirurginei embolektomijai, kai naudojant kateterius krešuliai pašalinami arba suardomi tiesiogiai plaučių arterijose.
3. Cava filtro įstatymas:
   • Kai kuriais atvejais, kai yra kontraindikacijos antikoaguliantams arba kai trombai ir toliau formuojasi nepaisant gydymo, į apatinę tuščiąją veną gali būti įdėtas cava filtras, kad būtų išvengta tolesnių krešulių migracijos į plaučius.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors PATE yra rimta būklė, kuri reikalauja medicininio gydymo, kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės gali padėti palaikyti sveiką kraujo cirkuliaciją ir sumažinti trombozės riziką:

• Reguliarus fizinis aktyvumas: vidutinio intensyvumo mankšta gali pagerinti kraujo apytaką ir sumažinti venų stazės riziką. Rekomenduojama vengti ilgo sėdėjimo ar stovėjimo vienoje vietoje.
• Gerti pakankamai skysčių: tinkamas skysčių vartojimas gali padėti išvengti dehidratacijos ir kraujo tirštėjimo, kuris gali padidinti trombų susidarymo riziką.
• Sveika mityba: mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir mažai sočiųjų riebalų, gali padėti palaikyti sveiką kraujo spaudimą ir sumažinti kraujo krešėjimo riziką.
• Gydomųjų žolelių ir papildų vartojimas: kai kurie natūralūs papildai, tokie kaip imbieras, česnakai ir kurkuma, gali turėti antikoaguliantinių savybių, tačiau prieš pradedant vartoti bet kokius papildus būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei pacientas jau vartoja antikoaguliantus.
• Suspaudimo kojinės: gali padėti pagerinti kraujotaką kojose ir sumažinti trombozės riziką, ypač po operacijų ar ilgalaikio gulėjimo.

Prevencija

PATE prevencija daugiausia apima rizikos veiksnių valdymą ir gyvenimo būdo pokyčius:

• Reguliariai mankštintis ir išlaikyti sveiką kūno svorį: padeda sumažinti venų trombozės riziką.
• Vengti ilgo sėdėjimo ar stovėjimo: kelionių metu ar darbe rekomenduojama dažnai judėti, daryti pertraukas ir atlikti kojų pratimus.
• Nerūkyti: rūkymas padidina kraujo krešėjimo riziką ir gali pabloginti kraujo apytaką.
• Valdyti lėtines ligas: diabetas, hipertenzija, aukštas cholesterolio lygis ir kitos lėtinės ligos turi būti tinkamai kontroliuojamos.
• Laiku gydyti venų trombozes: ankstyvas giliųjų venų trombozės nustatymas ir gydymas gali padėti išvengti PATE.

Šaltiniai

1. https://www.pennmedicine.org/for-patients-and-visitors/patient-information/conditions-treated-a-to-z/pulmonary-embolus#:~:text=A%20pulmonary%20embolism%20is%20a,body%20is%20called%20an%20embolus.
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/pulmonary-embolism/symptoms-causes/syc-20354647
3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17400-pulmonary-embolism