Lėtinis pielonefritas

Ligos aprašymas

Lėtinis pielonefritas yra ilgalaikis ir progresuojantis inkstų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia pasikartojančios bakterinės infekcijos, pažeidžiančios inkstų parenchimą ir dubenėlį. Liga gali išsivystyti po ūminio pielonefrito ar dėl nuolatinių šlapimo takų infekcijų ir obstrukcijų. Lėtinis pielonefritas dažniau pasitaiko moterims nei vyrams, ir gali būti susijęs su struktūrinėmis šlapimo takų anomalijomis, kurios trukdo normaliam šlapimo nutekėjimui. Dėl nuolatinio uždegimo inkstuose gali atsirasti randėjimo procesai, inkstų funkcijos pablogėjimas ir, galiausiai, lėtinis inkstų nepakankamumas.

Ligos priežastys

Lėtinis pielonefritas dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikių arba pasikartojančių šlapimo takų infekcijų, kurias gali sukelti šie veiksniai:

• Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos (ŠTI): dažniausia priežastis. Infekcijas dažniausiai sukelia bakterijos, tokios kaip Escherichia coli, kurios gali patekti į šlapimo takus ir pasiekti inkstus.
• Vezikoureterinis refliuksas (VUR): būklė, kai šlapimas grįžta iš šlapimo pūslės į inkstus, dažnai sukelia šlapimo takų infekcijas ir inkstų pažeidimus.
• Šlapimo takų obstrukcija: bet kokia mechaninė kliūtis šlapimo takuose (pvz., inkstų akmenys, šlapimtakių striktūros, prostatos padidėjimas) gali sutrikdyti šlapimo nutekėjimą ir skatinti infekcijų vystymąsi.
• Inkstų anomalijos: įgimtos arba įgytos inkstų struktūrinės anomalijos, tokios kaip daugybinės cistos arba inkstų displazija, gali sutrikdyti šlapimo nutekėjimą ir skatinti infekcijų atsiradimą.
• Šlapimo kateteriai ar kiti medicininiai prietaisai: ilgalaikis šlapimo kateterių ar kitų prietaisų naudojimas gali padidinti infekcijų riziką ir skatinti lėtinį uždegimą.

Ligos simptomai

Lėtinio pielonefrito simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir inkstų pažeidimo laipsnio. Dažniausi simptomai yra šie:

• Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos: dažnos infekcijos su tipiniais simptomais, tokiais kaip deginimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ir šlapimo drumstumas.
• Nuolatinis ar protarpinis nugaros ar šono skausmas: dažniausiai vienoje pusėje, gali būti bukas arba stiprus, priklausomai nuo infekcijos intensyvumo.
• Karščiavimas ir šaltkrėtis: gali pasireikšti esant aktyviai infekcijai, tačiau dažnai būna mažiau intensyvūs nei ūminio pielonefrito atveju.
• Nuovargis ir bendras silpnumas: gali būti nuolatinis, ypač jei inkstų funkcija blogėja.
• Sumažėjęs apetitas ir svorio kritimas: gali atsirasti dėl lėtinio uždegimo ir bendros organizmo būklės pablogėjimo.
• Hipertenzija (aukštas kraujospūdis): dažna komplikacija dėl ilgalaikio inkstų pažeidimo.
• Anemija: gali išsivystyti dėl sumažėjusios eritropoetino gamybos inkstuose.

Ligos klasifikacijos

Lėtinis pielonefritas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius kriterijus:

• Pagal ligos eigą:
  • Latentinis: simptomai gali būti lengvi arba jų visai nėra, dažnai aptinkama atsitiktinai atliekant tyrimus.
  • Progresuojantis: simptomai laikui bėgant sunkėja, o inkstų funkcija blogėja.
  • Recidyvuojantis: pasikartojančios ūminės infekcijos epizodai su ilgalaikiais simptomais.
• Pagal infekcijos vietą ir išplitimą:
  • Unilateralinis: paveikia vieną inkstą.
  • Bilaterinis: paveikia abu inkstus, dažniau susijęs su sunkesniu klinikiniu vaizdu ir inkstų funkcijos pablogėjimu.
• Pagal struktūrinius pokyčius:
  • Randėjantis: pasižymi ryškiais randėjimo procesais inkstuose, dažnai sukelia lėtinį inkstų nepakankamumą.
  • Ne randėjantis: nėra aiškių randėjimo požymių, inkstų funkcija gali būti iš dalies išsaugota.

Ligos diagnostika

Lėtinio pielonefrito diagnostika apima klinikinių simptomų vertinimą ir įvairius laboratorinius bei vaizdo tyrimus:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins paciento simptomus, tokius kaip pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, skausmas, karščiavimas, ir atliks pilvo bei nugaros apžiūrą, kad nustatytų jautrumą ar padidėjusius inkstus.
• Laboratoriniai tyrimai:
  • Šlapimo tyrimas: siekiama nustatyti leukocitų ir bakterijų buvimą, kraują ir baltymus šlapime, kurie gali rodyti infekciją ir inkstų pažeidimą.
  • Šlapimo pasėlis: padeda nustatyti specifinį infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.
  • Kraujo tyrimai: gali apimti bendrą kraujo tyrimą (CBC), inkstų funkcijos tyrimus (kreatininas, šlapalas), elektrolitų lygio įvertinimą ir C-reaktyvaus baltymo (CRB) lygį, kuris gali rodyti uždegimą.
• Vaizdo tyrimai:
  • Ultragarsinis inkstų tyrimas: gali parodyti inkstų dydį, struktūrinius pokyčius, randus ar šlapimo takų obstrukcijas.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): naudojama detalesniam inkstų ir šlapimo takų vertinimui, ypač jei įtariama obstrukcija ar kitos komplikacijos.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gali būti atliekama, jei KT tyrimas nėra tinkamas arba reikia detalesnės informacijos apie inkstų audinius.
  • Dinaminė inkstų scintigrafija: gali padėti įvertinti inkstų funkciją ir kraujotaką, ypač jei yra įtariamas inkstų pažeidimas.

Ligos gydymas ir vaistai

Lėtinio pielonefrito gydymas skirtas infekcijos kontrolės, simptomų mažinimui ir inkstų pažeidimo progresavimo lėtėjimui:

• Antibiotikų terapija:
  • Ilgalaikis antibiotikų vartojimas: gali būti skiriamas siekiant sumažinti infekcijos riziką ir kontrolę, ypač jei yra dažnai pasikartojančių infekcijų. Dažniausiai naudojami antibiotikai, tokie kaip trimetoprimas-sulfametoksazolas, nitrofurantoinas arba ciprofloksacinas.
  • Tikslinė antibiotikų terapija: skiriama remiantis šlapimo pasėlio rezultatais ir bakterijų jautrumu antibiotikams.
• Koreguojantis gydymas:
  • Obstrukcijos pašalinimas: gali apimti chirurginį gydymą, siekiant pašalinti šlapimo takų obstrukcijas, pvz., inkstų akmenis ar striktūras.
  • Vezikoureterinio refliukso gydymas: gydymas gali apimti chirurgines procedūras arba ilgalaikį antibiotikų vartojimą, siekiant sumažinti infekcijos riziką.
• Simptominis gydymas:
  • Analgetikai ir antipiretikai: vaistai nuo skausmo ir karščiavimo, tokie kaip acetaminofenas (paracetamolis) arba ibuprofenas.
  • Hipertenzijos kontrolė: antihipertenziniai vaistai gali būti skiriami kraujospūdžiui kontroliuoti, ypač jei yra inkstų funkcijos pablogėjimas.
• Gyvenimo būdo keitimas:
  • Hidratacija: svarbu gerti pakankamai skysčių, kad būtų palaikomas šlapimo takų praplovimas ir sumažinta infekcijų rizika.
  • Dietos koregavimas: riboti druskos ir baltymų kiekį mityboje gali padėti sumažinti inkstų apkrovą ir kontroliuoti hipertenziją.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Kai kurie natūralūs būdai gali padėti palaikyti bendrą sveikatos būklę ir sumažinti lėtinio pielonefrito simptomus:

• Spanguolių sultys: manoma, kad spanguolių sultys gali padėti išvengti šlapimo takų infekcijų, nors jų veiksmingumas nėra visiškai patvirtintas.
• Probiotikai: gali padėti palaikyti sveiką šlapimo takų mikroflorą ir sumažinti infekcijų riziką.
• Augaliniai diuretikai: tokie kaip petražolės ar kiaulpienės šaknys, gali padėti palaikyti šlapimo takų praplovimą, tačiau reikia pasitarti su gydytoju prieš juos vartojant.
• Ramunėlių arbata: žinoma dėl savo priešuždegiminių savybių, gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti bendrą savijautą.

Prevencija

Lėtinio pielonefrito prevencija apima kelias pagrindines priemones:

• Greitas šlapimo takų infekcijų gydymas: svarbu greitai ir tinkamai gydyti šlapimo takų infekcijas, kad būtų išvengta jų progresavimo į lėtinį pielonefritą.
• Reguliari medicininė priežiūra: pacientams, turintiems šlapimo takų anomalijų ar kitų rizikos veiksnių, rekomenduojama reguliariai tikrintis pas gydytoją.
• Higienos palaikymas: tinkama asmens higiena, ypač moterims, gali padėti išvengti šlapimo takų infekcijų.
• Vengti ilgalaikio šlapimo kateterių naudojimo: reikia stengtis kiek įmanoma trumpiau naudoti kateterius, siekiant sumažinti infekcijų riziką.

Šaltiniai

1. https://www.msdmanuals.com/professional/genitourinary-disorders/urinary-tract-infections-utis/chronic-pyelonephritis
2. https://emedicine.medscape.com/article/245464-overview?form=fpf
3. https://kidneycareuk.org/kidney-disease-information/kidney-conditions/chronic-pyelonephritis/