Bakterinis ir virusinis meningitas

Ligos aprašymas

Meningitas – tai smegenų ir nugaros smegenų dangalų (meningų) uždegimas, kurį gali sukelti įvairūs patogenai, įskaitant bakterijas ir virusus. Meningitas gali būti pavojingas gyvybei, todėl reikia skubios medicininės pagalbos. Nors tiek bakterinis, tiek virusinis meningitas sukelia panašius simptomus, jų kilmė, sunkumas ir gydymas yra skirtingi.

  • Bakterinis meningitas yra sunkesnė forma ir gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip smegenų pažeidimas ar mirtis, jei nėra gydomas laiku.
  • Virusinis meningitas yra dažniausiai švelnesnis ir paprastai praeina be rimtesnių komplikacijų.

Ligos priežastis

Bakterinio meningito dažniausios priežastys yra tam tikros bakterijos, kurios patenka į smegenų dangalus per kraują arba iš kitų kūno dalių, pavyzdžiui, nosiaryklės. Dažniausiai pasitaikančios bakterijos:

  • Streptococcus pneumoniae (pneumokokas): Dažniausia bakterinio meningito priežastis suaugusiems ir vaikams.
  • Neisseria meningitidis (meningokokas): Sukelia meningokokinį meningitą, kuris gali greitai progresuoti ir būti mirtinas.
  • Haemophilus influenzae: Anksčiau buvo dažna vaikų meningito priežastis, tačiau dėl vakcinacijos atvejų sumažėjo.
  • Listeria monocytogenes: Dažniau pasitaiko nėščiosioms, naujagimiams ir senyvo amžiaus žmonėms.

Virusinio meningito dažniausios priežastys:

  • Enterovirusai: Dažniausia virusinio meningito priežastis.
  • Herpes simplex virusas (HSV): Gali sukelti meningitą, ypač kartu su kitomis herpes infekcijomis.
  • Kiaulytės virusas: Dėl šios infekcijos kartais atsiranda meningitas, ypač jei nėra skiepų.
  • VZV (vėjaraupių virusas): Gali sukelti virusinį meningitą kartu su kitomis infekcijomis.

Ligos simptomai

Bakterinio ir virusinio meningito simptomai gali būti panašūs, tačiau bakterinis meningitas dažniausiai būna sunkesnis ir progresuoja greičiau. Dažniausi simptomai:

  • Stiprus galvos skausmas: Abiem atvejais dažnai būna intensyvus galvos skausmas.
  • Stingulys sprande: Sunku lankstyti galvą dėl padidėjusio smegenų dangalų uždegimo.
  • Karščiavimas: Aukšta temperatūra dažniau būdinga bakteriniam meningitui.
  • Pykinimas ir vėmimas: Šie simptomai gali pasireikšti dėl padidėjusio intrakranijinio slėgio.
  • Šviesos baimė (fotofobija): Sergantieji gali būti jautrūs šviesai.
  • Sąmonės sutrikimai: Pacientai gali būti mieguisti, sumišę arba net prarasti sąmonę (ypač bakterinio meningito atvejais).
  • Traukuliai: Gali pasireikšti tiek bakterinio, tiek virusinio meningito atvejais, ypač jei infekcija progresuoja.
  • Bėrimas (dažniau bakterinio meningito atveju): Ypač sergant meningokokiniu meningitu, gali atsirasti bėrimas, kuris neišnyksta, kai spaudžiama oda.

Virusinis meningitas paprastai būna švelnesnis, ir simptomai gali praeiti per kelias dienas be specifinio gydymo, o bakterinis meningitas yra potencialiai pavojingas ir reikalauja skubios medicininės intervencijos.

Ligos klasifikacija

Meningitas gali būti klasifikuojamas pagal kilmę:

  • Bakterinis meningitas: Daug pavojingesnė forma, sukeliama įvairių bakterijų. Gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip smegenų pažeidimas, klausos praradimas ar net mirtis, jei nediagnozuojama ir negydoma laiku.
  • Virusinis meningitas: Dažnesnis, tačiau lengvesnis. Simptomai paprastai išnyksta per kelias savaites be rimtesnių pasekmių.

Ligos diagnostika

Diagnozuojant meningitą, svarbu greitai nustatyti, ar tai bakterinė, ar virusinė infekcija. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

  • Juosmens punkcija (spinalinė punkcija): Pagrindinis tyrimas, siekiant nustatyti meningitą. Šis tyrimas leidžia analizuoti smegenų skystį (likvorą) ir nustatyti, ar jame yra bakterijų ar virusų, taip pat įvertinti uždegimo požymius.
  • Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti infekcijos požymius (pvz., padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį) ir atlikti bakterijų kultūras.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojama, siekiant pašalinti kitas ligas arba įvertinti, ar nėra smegenų pažeidimų.

Ligos gydymas ir vaistai

Bakterinio meningito gydymas turi būti pradėtas nedelsiant:

  • Antibiotikai: Greitas gydymas plataus spektro antibiotikais yra būtinas, kol bus patvirtinta, kuri bakterija sukėlė meningitą. Dažniausiai skiriami cefalosporinai, penicilinas ar ampicilinas.
  • Kortikosteroidai: Gali būti skiriami siekiant sumažinti smegenų uždegimą ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip smegenų pažeidimas.

Virusinio meningito gydymas dažniausiai yra simptominis, nes dauguma virusinių infekcijų praeina savaime:

  • Poilsis ir skysčių vartojimas: Kadangi dauguma virusų praeina savaime, svarbu užtikrinti, kad organizmas būtų gerai hidratuotas ir pailsėjęs.
  • Antivirusiniai vaistai: Retais atvejais, kai meningitą sukelia tokie virusai kaip herpes simplex, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai (pvz., acikloviras).
  • Skausmą malšinantys vaistai: Gali būti skiriami siekiant sumažinti galvos skausmą, karščiavimą ir kitus nemalonius simptomus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors meningitas reikalauja medicininio gydymo, kai kurie namų metodai gali palengvinti simptomus, ypač virusinio meningito atvejais:

  • Šilti kompresai: Gali sumažinti galvos skausmą ir raumenų skausmus.
  • Žolelių arbatos: Ramunėlių ar imbiero arbata gali padėti atsipalaiduoti ir palengvinti diskomfortą.
  • Imuninės sistemos stiprinimas: Sveika mityba, turinti daug vitaminų, gali padėti organizmui greičiau kovoti su infekcija.

Prevencija

Meningito prevencija gali būti efektyvi naudojant vakcinas ir laikantis higienos:

  • Skiepai: Yra kelios vakcinos, kurios gali apsaugoti nuo meningito:
    • Meningokokinė vakcina: Apsaugo nuo Neisseria meningitidis infekcijos.
    • Pneumokokinė vakcina: Apsaugo nuo Streptococcus pneumoniae.
    • Haemophilus influenzae B tipo (Hib) vakcina: Apsaugo nuo Haemophilus influenzae meningito.
  • Asmeninė higiena: Dažnas rankų plovimas ir vengimas dalytis asmeniniais daiktais gali sumažinti infekcijos riziką.
  • Kontaktų vengimas: Vengti artimo kontakto su žmonėmis, kurie serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gali sumažinti bakterinio meningito riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.nhs.uk/conditions/meningitis/causes/#:~:text=Viral%20meningitis%20is%20the%20most,W%2C%20X%2C%20Y%20and%20Z
  2. https://www.meningitis.org/blogs/difference-bacterial-viral-meningitis
  3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/meningitis/symptoms-causes/syc-20350508

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)