Viduriavimas

Aprašymas
Gydytojai
Simptomai
Vaistai
Tyrimai
Pagal abėcėlę

Turinys

Ligos aprašymas

Viduriavimas yra būklė, kai asmuo patiria dažną, vandeningą ar skystą išmatavimą, dažnai kartu su pilvo skausmu ar diskomfortu. Viduriavimas gali būti ūminis (trunkantis kelias dienas) arba lėtinis (trunkantis daugiau nei 4 savaites). Ūminis viduriavimas dažniausiai atsiranda dėl virusinių ar bakterinių infekcijų, maisto netoleravimo, vaistų šalutinio poveikio ar apsinuodijimo maistu. Lėtinis viduriavimas dažnai susijęs su ilgalaikėmis sveikatos problemomis, tokiomis kaip uždegiminės žarnyno ligos, malabsorbcijos sindromas ar dirgliosios žarnos sindromas. Viduriavimas gali sukelti dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą, todėl svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti.

Ligos priežastys

Viduriavimą gali sukelti įvairūs veiksniai, priklausomai nuo ligos tipo:

Ūminio viduriavimo priežastys

Infekcijos:
- Virusinės infekcijos: dažniausia ūminio viduriavimo priežastis. Rotavirusai, norovirusai, adenovirusai yra dažni suaugusiųjų ir vaikų viduriavimo sukėlėjai.
- Bakterinės infekcijos: bakterijos, tokios kaip Escherichia coli (E. coli), Salmonella, Shigella, Campylobacter ir Clostridium difficile, gali sukelti viduriavimą, dažnai susijusį su maisto ar vandens užteršimu.
- Parazitinės infekcijos: Giardia lamblia, Cryptosporidium ir Entamoeba histolytica yra parazitai, kurie gali sukelti viduriavimą, dažniausiai per užterštą vandenį ar maistą.
Apsinuodijimas maistu: valgant užterštą maistą arba gėrimus, kuriuose yra toksinų, gaminamų bakterijų, tokių kaip Staphylococcus aureus arba Bacillus cereus.
Vaistai: antibiotikai, vaistai nuo rūgštingumo (ypač magnio turintys antacidai) ir kai kurie kiti vaistai gali sukelti viduriavimą kaip šalutinį poveikį.
Maisto netoleravimas ir alergijos: laktozės netoleravimas, celiakija ar kiti maisto netoleravimai ir alergijos gali sukelti viduriavimą po tam tikrų maisto produktų vartojimo.

Lėtinio viduriavimo priežastys

Uždegiminės žarnyno ligos (UŽL):
- Krono liga ir opinis kolitas: sukelia ilgalaikį žarnyno uždegimą, kuris gali sukelti lėtinį viduriavimą, dažnai su krauju ar gleivėmis išmatose.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): funkcinis žarnyno sutrikimas, kuriam būdingas viduriavimas, pilvo skausmas ir spazmai, kurie dažnai palengvėja po išmatų išskyrimo.
Malabsorbcijos sindromas: įvairios būklės, dėl kurių žarnynas nesugeba tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų, pvz., celiakija, kasos nepakankamumas ar žarnyno rezekcija.
Endokrininiai sutrikimai: tokie kaip hipertirozė, diabetinė enteropatija ar Addisono liga, gali sukelti lėtinį viduriavimą dėl hormoninių pokyčių.
Kitos priežastys:
- Vaistų poveikis: ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, pvz., laisvinamųjų ar chemoterapinių vaistų, gali sukelti lėtinį viduriavimą.
- Žarnyno navikai: piktybiniai ar gerybiniai augliai, ypač storosios žarnos karcinoma ar neuroendokrininiai navikai, gali sukelti lėtinį viduriavimą.

Ligos simptomai

Viduriavimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties ir sunkumo. Dažniausi simptomai yra:

Dažnas, vandeningas ar skystas išmatavimas: pagrindinis viduriavimo simptomas, dažnai lydimas pilvo spazmų ar diskomforto.
Pilvo skausmas ir spazmai: pilvo srityje gali būti jaučiami skausmai ar spazmai, kurie kartais palengvėja po išmatų išskyrimo.
Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis: dažnai būna susijęs su maisto netoleravimu arba bakterinėmis infekcijomis.
Pykinimas ir vėmimas: dažnai pasireiškia kartu su viduriavimu, ypač esant infekcinėms priežastims ar apsinuodijus maistu.
Karščiavimas: dažniau pasireiškia esant infekcinėms priežastims, tokioms kaip bakterinės ar parazitinės infekcijos.
Kraujas arba gleivės išmatose: gali rodyti uždegimą arba infekciją žarnyne, ypač esant uždegiminėms žarnyno ligoms arba invazinėms bakterinėms infekcijoms.
Dehidratacijos požymiai: troškulys, sausa burna, mažas šlapimo kiekis, tamsus šlapimas, nuovargis ir galvos svaigimas – gali atsirasti dėl skysčių ir elektrolitų praradimo viduriuojant.

Ligos klasifikacijos

Viduriavimas gali būti klasifikuojamas pagal kelis kriterijus:

Pagal trukmę

Ūminis viduriavimas: trunka iki 2 savaičių, dažniausiai sukeliamas infekcijų, maisto netoleravimo ar apsinuodijimo.
Pogimdyvinis viduriavimas: trunka nuo 2 iki 4 savaičių, dažnai dėl infekcijų ar vaistų šalutinio poveikio.
Lėtinis viduriavimas: trunka ilgiau nei 4 savaites ir dažniausiai susijęs su ilgalaikėmis ligomis, tokiomis kaip uždegiminės žarnyno ligos, malabsorbcijos sindromas ar endokrininiai sutrikimai.

Pagal patofiziologinį mechanizmą

Osmotinis viduriavimas: atsiranda dėl medžiagų, kurios pritraukia vandenį į žarnyną (pvz., laktozės netoleravimas ar tam tikrų vidurių laisvinamųjų vaistų vartojimas).
Sekrecinis viduriavimas: atsiranda dėl padidėjusio skysčių ir elektrolitų išsiskyrimo į žarnyno spindį, dažniausiai dėl infekcijų, toksinų ar hormonų (pvz., cholera, tam tikri navikai).
Uždegiminis viduriavimas: atsiranda dėl žarnyno gleivinės uždegimo, dažnai su krauju ar gleivėmis išmatose (pvz., Krono liga, opinis kolitas).
Malabsorbcinis viduriavimas: atsiranda dėl nepakankamos maisto medžiagų absorbcijos žarnyne (pvz., celiakija, kasos nepakankamumas).

Ligos diagnostika

Viduriavimo diagnostika priklauso nuo jo tipo, trukmės ir simptomų sunkumo. Diagnozei nustatyti gali būti naudojami šie tyrimai:

Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins simptomų pobūdį, trukmę, dažnumą ir susijusius simptomus (pvz., karščiavimą, kraują išmatose), taip pat paciento mitybos įpročius, kelionių istoriją ir vaistų vartojimą.
Laboratoriniai tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (CBC): gali parodyti infekcijos ar uždegimo požymius, tokius kaip leukocitozė.
- Elektrolitų tyrimai: siekiama įvertinti dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą.
- Išmatų tyrimai: gali būti atliekami norint nustatyti infekcijos sukėlėjus (bakterijas, virusus, parazitus), taip pat kraują, gleives ar riebalus išmatose, kurie gali rodyti malabsorbciją ar uždegimą.
- Išmatų kultūros ir jautrumo tyrimai: naudojami bakterijų ar parazitų identifikavimui ir jų jautrumui antibiotikams nustatyti.
Specifiniai tyrimai:
- Laktozės toleravimo testas: gali būti atliekamas siekiant nustatyti laktozės netoleravimą.
- Celiakijos tyrimai: kraujo tyrimai (antikūnų testai) ir plonosios žarnos biopsija gali padėti diagnozuoti celiakiją.
Endoskopiniai tyrimai:
- Kolonoskopija ar sigmoidoskopija: naudojami tiriant lėtinį viduriavimą, ypač jei įtariamos uždegiminės žarnyno ligos, žarnyno navikai ar kitos struktūrinės anomalijos.
Vaizdo tyrimai:
- Pilvo ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gali padėti nustatyti pilvo organų struktūrines anomalijas, navikus ar uždegimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Viduriavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties, sunkumo ir trukmės. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomus, išvengti dehidratacijos ir gydyti pagrindinę priežastį:

Gydymo metodai

Rehidratacija:
- Geriamieji rehidratacijos tirpalai (ORT): naudojami skysčių ir elektrolitų balansui atkurti, ypač vaikams ir suaugusiesiems su lengvu ar vidutinio sunkumo dehidratacija. ORT yra pirmo pasirinkimo gydymas ūminiam viduriavimui.
- Intraveninė rehidratacija: skiriama esant sunkiai dehidratacijai ar jei pacientas negali vartoti skysčių per burną.
Farmakologinis gydymas:
- Antidiarėjiniai vaistai: tokie kaip loperamidas gali būti naudojami ūminiam viduriavimui palengvinti, tačiau jie neturėtų būti vartojami, jei yra karščiavimas ar kraujas išmatose, nes tai gali reikšti invazinę infekciją.
- Antibiotikai: naudojami tik esant bakterinei infekcijai, kuri patvirtinta laboratoriniais tyrimais (pvz., keliautojų viduriavimas, Clostridium difficile infekcija).
- Probiotikai: gali padėti atkurti normalų žarnyno mikrobiomą ir sumažinti viduriavimo trukmę bei sunkumą, ypač po antibiotikų vartojimo.
- Priešuždegiminiai vaistai: naudojami uždegiminėms žarnyno ligoms gydyti, pvz., mesalazinas ar kortikosteroidai.
Dietos pakeitimai:
- Lengva, lengvai virškinama dieta: rekomenduojama valgyti maistą, kuris nedirgina virškinamojo trakto, pvz., bananus, ryžius, obuolių padažą ir skrudintą duoną (BRAT dieta), kol simptomai sumažės.
- Vengti pieno produktų: ypač jei įtariamas laikinas laktozės netoleravimas po ūminio viduriavimo.
- Hipoalerginė dieta: gali būti rekomenduojama pacientams, turintiems maisto netoleravimą ar alergijas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors viduriavimas dažnai reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą:

Imbiero arbata: imbieras žinomas dėl savo priešuždegiminių ir virškinimo sistemą raminančių savybių. Imbiero arbata gali padėti sumažinti pykinimą ir pilvo skausmą.
Ramunėlių arbata: turi raminančių ir priešuždegiminių savybių, gali padėti sumažinti virškinimo trakto dirginimą ir skausmą.
Obuolių sidro actas: manoma, kad jis turi antibakterinių savybių ir gali padėti subalansuoti žarnyno pH lygį. Rekomenduojama vartoti atsargiai ir atskiestą.
Ciberžolė: turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti uždegimą žarnyne, ypač esant lėtiniam viduriavimui.
Bananai ir ryžiai: natūralūs BRAT dietos komponentai, kurie padeda sumažinti viduriavimą dėl jų lengvo virškinamumo ir elektrolitų, tokių kaip kalis, balanso palaikymo.

Prevencija

Viduriavimo prevencija apima keletą svarbių priemonių:

Tinkama rankų higiena: reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po tualeto naudojimo, prieš valgį ir po sąlyčio su užterštais daiktais.
Saugus maisto ir vandens vartojimas: naudoti saugų geriamąjį vandenį ir valgyti gerai termiškai apdorotą maistą, ypač keliaujant į vietas, kur sanitarinės sąlygos gali būti nepatikimos.
Vengti neplautų vaisių ir daržovių: ypač keliaujant į regionus, kur gali būti higienos problemų.
Vengti nepažįstamų ar galimai pavojingų maisto produktų: pavyzdžiui, žalių jūros gėrybių ar nepatikrinto pieno produktų, ypač kelionėse.
Reguliari vakcinacija: kai kurios vakcinos, pvz., nuo rotaviruso, gali padėti išvengti virusinių viduriavimo infekcijų, ypač vaikams.